Traktoriai važiuos be ūkininko kabinoje, o specializuota įranga galės purkšti, sodinti, arti ir ravėti pasėlių žemes. Ir visa tai jau vyksta gerokai anksčiau, nei prognozuota daugelio analitikų, ir čia esminis vaidmuo tenka smulkiems startuoliams iš Kanados bei Australijos.
Nors pramonės lyderės „Deere & Co.“ ir „CNH Industrial NV“ neskelbia, kada jie pristatys panašaus pobūdžio gaminius, korporacija „Saskatchewan’s Dot Technology Corp.“ jau pardavė dalį naujų technologinių platformų, skirtų visiškai mechanizuotai pavasario sėjai. Australijoje bendrovė „SwarmFarm Robotics“ siūlo pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyti piktžolių šalinimo robotus, kurie gali atlikti ir kitas užduotis – šienauti ir sėti ar skirstyti, tarkim, trąšas. Anot bendrovių, jų gaminami robotai yra mažesni ir išmanesni nei tie milžiniški įrengimai, kuriuos jie turi pakeisti.
Samas Bradfordas, ūkio „Arcturus Downs“ šeimininkas iš Australijos Kvinslando valstijos, buvo vienas iš pirmųjų bandomosios „SwarmFarm“ programos vykdytoju. Jis panaudojo keturis robotus, kurių kiekvienas dydžio sulig krovininiu automobiliu, piktžolėms naikinti. Anksčiau S. Bradfordas naudojosi maždaug 37 metrų pločio, 16 tonų sveriančia purškimo mašina, kuri „primena milžinišką vabzdį maldininką“. Ji nuklodavo laukus chemikalais, sakė jis.
Robotai sutaupo 80 proc. išlaidų
Bet robotai buvo tikslesni. Jie atskirdavo pilkšvai rudą lauko spalvą nuo žalios lapijos ir nutaikydavo chemikalus tiksliai į piktžoles. Tokį darbą ūkis atlieka du–tris kartus per metus maždaug 8000 hektarų plote. Anot S. Bradfordo, robotai padeda jam sutaupyti 80 proc. išlaidų chemikalams.
„Sąnaudų chemikalams smarkiai sutaupyta, bet nereikia pamiršti, kad kartu, naudojant mažesnį kiekį chemikalų, apsaugoma aplinka ir galiausiai sulaukiama geresnio derliaus“, – kalbėjo S. Bradfordas, kuris ūkiui vadovauja apie dešimt metų.
Aplinkinės upės suteka į Didįjį barjerinį rifą, dėl to ūkio chemikalų naudojimas tampa itin jautriu diskusijų klausimu, sakė jis. Išlaidų taupymas tampa ypač svarbiu, nes daugelį metų trukęs kainų šėlsmas smukdo ūkio pajamas ir mažina pelno maržą. Indeksas „Bloomberg Graisn pot Index“ nuo 2012 metais pasiekto piko smuko daugiau nei perpus. Tuo tarpu pasiekimai sėklininkystės technologijų, trąšų ir kitų augalinių gamybos priemonių srityje paskatino dosnų derlių ir perteklinę pasiūlą.
Gamintojai visoms išgalėmis ieško vienokių ar kitokių pranašumų tuo metu, kai prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos trikdo įprastus žemės ūkio eksporto srautus.
Ūkininkams būtina pereiti į kitą pelningumo bei našumo lygį žemdirbystėje, ir „mes dažnai išleidžiame iš akių tuos techninius dalykus, kurie nedera su agronomija“, sakė „SwarmFarm“ generalinis direktorius Andrew Bate‘as.
Automatiniai traktoriai
„Robotai apverčia dalykus aukštyn kojomis“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad šiame kontekste svarbiausia „atrasti geresnes žemdirbystės sistemas ir geresniu būdus auginti pasėlius.“
Saskačevane šį pavasarį laukus pasiekė pirmieji prekyboje pasirodę autonominiai traktoriai, pagaminti „Dot“.
„Dot“ gaminiai šiai metais nebus paleisti visiškai savarankiškai – ūkininkai, kurie įsigijo įrangą, turės prižiūrėti juos visuose etapuose. Bet pasibaigus šiam bandomajam laikotarpiui, jau nuo kitų metų pradžios gamintojai galės paleisti juos dirbti savarankiškai. Ir tokia perspektyva žada sutaupyti daug laiko augintojams, kuriems nebereikės sėdėti už traktoriaus vairo. Ūkininkai visada kontroliuoja daugybę funkcijų, sakė „Dot“ generalinė direktorė Leah Olson-Friesen. „Pasikliaudami dirbtinio intelekto robotais kabinoje, jie galėtų suderinti daugybę kitų dalykų telefonu ar už kabinos ribų – čia slypi naujos realios galimybės“.
Bet ūkininkai ne tik vairuoja, kai sėdi už traktoriaus vairo, sako Alexas Purdy‘is, laboratorijos „John Deere“ vadovas ir precizinio ūkininkavimo skyriaus direktorisu.
„Deere“ dar nepristatė visiškai autonominės įrangos, nes kol kas esamos technologijos dar nėra pakankamai tobulos, kad pasiektų žmogų, sakė jis.
Įrengimai, šiuo metu naudojami automatinio valdymo funkcijoms, ūkininkams naudingi labiau nei autonominė įranga, sakė A. Purdy‘is. Dirbtinis intelektas, vadinamasis gilus mokymasis ir pasiekimai kompiuterinės vizijos (angl. computer vision) srityje dar labiau transformuos žemės ūkio technikos sektorių, sakė jis.
„Niekad nesibaigianti kelionė“
„Automatizavimas – tai tarsi niekada nesibaigianti kelionė, visada bus kažkas, kas ilgainiui bus geresnis ir tobulesnis“, – sakė A. Purdy‘is. Šiuolaikinis traktorius atlieka tūkstančius funkcijų ir norint rasti visiškai autonominį sprendimą ir juos automatizuoti būtina labai gerai suprasti kiekvieną iš šių funkcijų, sakė Brettas McClellandas, „CNH Industrial“ autonominių priemonių gamybos vadovas.
Nors „CNH Industrial“ 2016 metais pristatė naujutėlaitį agresyvios išvaizdos tokio produkto prototipą, šis gaminys vis dar yra bandomas ir prekyboje dar neprieinamas. Kai kurioms užduotims atlikti dabartinė įranga yra pernelyg griozdiška ir galbūt kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, norint įvertinti dirvą, galėtų tikti mažesni įrengimai. Bet jie nepadės paruošti žemės morkų sodinimui ten, kur technika suaria žemę iki metro gylio, sakė B. McClellandas.
„Ūkininkams reikalingas produktyvumas, ir jie godžiai dairosi į bet kokias tam reikalingas priemones, kokias galime jiems pasiūlyti, o mes siūlome jiems naujas technologijas“, – sakė jis.
Vis dėlto – ateities perspektyvoje didesnė įranga nebūtinai bus geresnė, sako Ohajo valstijos universiteto profesorius Scottas Sheareris. Šiuolaikiniai traktoriai gali sverti per 50 000 svarų, o tokio svorio įranga suspaudžia žemę, daro ją mažiau produktyvia. Sumažinus tokį spaudimą, pasėlių derlius galėtų padidėti septyniais procentais.
Precizinės technologijų plėtra taip pat leis sukurti rinkoje mažesnius robotus, kaip kad atsitiko ūkininko S. Bradfordo laukuose, kur piktžoles naikinantis purškimas buvo pritaikytas tik ten, kur reikia.
„Kad išgyventų, ūkininkai visada turi siekti tapti našesni ir mažinti išlaidas, kartu gerinant derlių, – sakė S. Bradfordas. – Todėl būtinas tikslumas, labai svarbu, kad visos operacijos būtų atliekamos laiku ir kad priemonės būtų taikomos būtent ten, kur jos yra reikalingos, užuot laikantis „didelių plotų“ metodų. Štai čia ir slypi būsimas šių robotų vaidmuo.“