Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako, kad išryškėjo dvi kryptys – vieni kaime ėmėsi tik ūkininkavimo krypties, kiti gi kaimą pavertė pramogų ir poilsio vieta. Būtent kaimo turizmo kryptis sparčiai populiarėja ir lietuviai vis dažniau renkasi atostogas savame krašte.
Kaimo turizmas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos turimais duomenimis, vis dar sparčiai populiarėja, per metus skaičiuojama apie 300 tūkstančių turistų. Vis dar augantis tokio turizmo populiarumas, anot L. Žabaliūno, suteikia papildomų prekybos galimybių ir ūkininkams.
Skaitmeninė detoksikacija
Kazlų Rūdos savivaldybėje „Gervių ūkį“ įkūrusi šeima kviečia lankytojus ne tik apžiūrėti gyvūnus, bet ir skalbi bei lyginti senoviniu būdu, pasigaminti varškę ar pasimokyti išrūkyti sūrį. Be to, sodyba įkurta tokioje vietoje, kad atvykusieji praranda galimybę naudotis internetu ir net mobiliuoju telefonu. Su svečiais kartu gaminanti senovinius patiekalus bei kitokias pramogas siūlanti sodybos šeimininkė Greta Kupstienė sako, kad didžiausias komplimentas iš lankytojų yra jų noras sugrįžti.
„Mūsų idėja buvo tame, kad žmonės atvyktų ne švęsti, o pagyventi, kaip tikrame kaime. Mūsų nameliai autentiški, lovatiesės ir servetėlės yra rankų darbų. Iškabintos senovinės nuotraukos. Yra čia tik tai, ko labai reikia, bet yra ir lauko tualetas, ir dušas. Vedame senovines edukacijas, pasakojame apie senovinius darbus. Pas mus nėra jokio interneto ir telefono ryšio, tą žmonės dabar atranda ir labai vertina. Žmonėms tai padeda atrasti iš naujo draugus ir šeimą. Mes juokaujame, kad čia gaunama skaitmeninė detoksikacija“, – dalijasi G. Kupstienė.
Anot G. Kupstienės, kaimo turizmas labiau domina jaunas šeimas, apie 30 metų žmones, kuriems įdomu net ravėti daržus. G. Kuprienė prisiminė ir vieną šeimą, kuri jau išlydint nuoširdžiai prisipažino: nepykite, mes nuravėjome daržus ir gėlynus ir patikino, kad jiems buvo smagu.
Anot pašnekovės, žmonių poreikiai akivaizdžiai kinta ir daug kas jau labiau ieško ramybės, nei triukšmingų vakarėlių ir išgertuvių gamtoje.
Lietuviškas safaris
O štai toli gražu ne tradicinė kaimo pramoga Anykščių rajone – safaris, jau dovanoja pažintį su kur kas įvairesniais gyvūnais. Norintys aštresnių pojūčių Ignalinos rajone atras naktinį safari su baidarėmis.
„Mes pirmieji atvežėme į Lietuvą irklentes, esame įsikūrę Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje, ant ežero kranto, tad ir siūlome atitinkamas pramogas. Siūlome pasivaikščiojimus vandeniu, irklentėmis siūlome plaukti upėmis. Jomis plaukti taip plaukti yra smagiau, nei baidarėmis, nes vaizdą gali įvertinti iš aukščiau, be to, gali atsitūpti ar atsigulti. Taip pat irklentėmis keliaujame palydėti saulės, čia nuostabūs saulėlydžiai. Grįžtant naktį įjungiame LED lempas, kurios šviečia septyniomis spalvomis, tad kiekvienas plaukiantis gali pasirinkti savo norimą spalvą. Taip grįžtame atgal į krantą. Tie, kurie negali dar plaukti irklentėmis, siūloma naktinį safari baidarėmis. Taip pat siūloma net joga ant irklenčių“, – pasakoja Audra Avižaitė, „Tiki Inn“ poilsio namų ir pramogų savininkė.
Čia atvykusieji gali išbandyti ir neįprastą nakvynę pakabinamose palapinėse.
Nakvynė medžiuose
O štai dieninius safarius siūlantis ūkininkas iš Anykščių rajono atvirauja, kad jie dar savotiški naujokai. Idėją safariams padiktavo tai, kad pailsėti pas juos atvykusiems žmonėms buvo įdomu pamatyti gyvūnus iš arti.
„Gyvūnai laukiniai ir ganosi aplink mūsų sodyba 50 ha plote. Taigi, mūsų svečiai, norėdami juos pažiūrėti, turėdavo važiuoti su visureigiu. Tik taip gyvūnai nebijo ir prisileidžia iš arti. Taip daugėjo gyvūnų ir vis daugiau buvo norinčių, kol atidarėm parką ir kitiems lankytojams. Gyvūnų dabar pas mus gyvena apie 200. Investicija tikrai nemaža, vien aptverti 50 ha plotą dideli pinigai. Tokia pramoga skirta šeimoms ir grupėms – darbo, klasių, vaikų ekskursijos. Teminių pasivažinėjimų atskirai nedarome, tačiau netrukus bus vaikų gimtadienių paslauga su vilos nuoma, safariu ir picomis. Turiu pasakyti, kad mes šią paslaugą pasiūlėme tik nuo praeito savaitgalio, tai dar užsieniečių nebuvo, tačiau užklausų iš Latvijos kelionių agentūrų turėjome“, – dalijasi safari parkui vadovaujantis Aurelijus.
„Pasiūla išties didžiulė, kas siūlo namelių medžiuose, visą eilę edukacinių programų, kur, pavyzdžiui, galima susimalti grikius ir išsikepti duoną, išsikepti dzūkiškas bandas. Galima pasimėgauti pirties kultūra, kur kartu su pirtininku nueisite į mišką, susirišite vantas ir vakare išsimaudysite pirtyje bei pasisemsite energijos iš mus supančios gamtos. Mus, kaip organizatorius stebina, kad kiekvienais metais vis sulaukiame klausimo: ką šiemet siūloma naujo. Juk iš tikrųjų mes turime visko tiek daug, kad dviračio išradinėjimo imtis neverta. Be to, vasara trumpa, turime tik dvylika savaitgalių, o šiemet beliko tik du mėnesiai mokinių atostogų, tai realiai lieka aštuonios savaitės, kad apkeliauti Lietuvą. Tad rekomenduoju pasiimti žemėlapį, suplanuoti, kur norite nuvažiuoti ir keliauti“, – sako L. Žabaliūnas.
Vienos vasaros neužtenka
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas sako, kad norint pamatyti visus lankytinus objektus vienos vasaros toli gražu nepakanka. Be to, gausybė siūlomų vietų, kur galima rasti ramią nakvynę gamtos prieglobstyje.
Tiesa, vis dar naujų dalykų yra. Anot L. Žabaliūno, stipriai išsiskyrę ūkio ir turizmo kryptis kai kur jau mažina atskirtį, mat Lietuvos kaimo turizmo asociacija stengiasi įtikinti ūkininkus, kad miesto žmonės, atvykę į kaimą, mielai nusipirks vietinės produkcijos.
„Skatiname ne tik keliauti, bet ir paragauti, pirkti. Kaimas tikrai yra gyvas, yra dar daug neatrastų, neišnaudotų formų. Agro turizmas vis dar nėra labai stipriai išvystytas, mat ūkininkai investavo į sėkmingą ūkininkavimą, ne turizmo pusę. Tad skatiname keliaujančius žmones pasidairyti po apylinkes ir užsukti į netoliese esančius ūkius, įsigyti produkcijos. Tuo mačiu ūkininkus skatiname parduoti savo produkciją atvykusiems iš miesto žmonėms, juk taip ir paprasčiau pačiam ūkininkui, nes jis veža į miestą, kur miesto žmogus nusiperka ir, atostogaudamas, vėl vežasi į tą patį kaimą maistą“, – dalijasi pašnekovas.
Anot L. Žabaliūno, kai kurie regionai ir vietos jau istoriškai susiformavo, kaip atostogų vietos. Aukštaitijos nacionalinis parkas, Molėtų ežerai, jau nuo sovietmečio buvo populiarios kaimo poilsio zonos. Žmonės ieškodavo giminių, draugų, pažįstamų, kur galėtų apsistoti. Kai atsirado kaimo turizmas kaip ekonominė veikla, keliauti ir ilsėtis kaimo vietovėse tapo kur kas paprasčiau. Tiesa, viena poilsio forma vis dar itin populiari nuo pat atsiradimo – tai baidarės. Visgi, poilsiautojų poreikius analizuojančios Lietuvos kaimo turizmo asociacijos specialistai pastebi, kad populiarėja šeimos poilsis, kai nakvynės dairosi šeimos su vaikais.