Pirmadienio rytą šalia esančioje ganykloje sugeltas bičių krito Ėriškių žemės ūkio bendrovei priklausantis arklys. Aplinkiniai gyventojai įtaria, kad gyvulį sugėlė M.Daniūnienės bitės. Ar bičių laikymo taisyklių nesilaikiusiai bitininkei dabar neteks minti teismų slenksčio, priklausys tik nuo bendrovės vadovų pozicijos.
Tai, kad M.Daniūnienės pomėgis bitininkauti kelia rūpesčių aplink gyvenantiems žmonėms – jokia naujiena ir Upytės seniūnui Albinui Skeiveriui, ir Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovui Gyčiui Giedraičiui.
„Daugybę kartų pas Daniūnienę važiavau ir vienas, ir su komisija, bandėme moteriai įrodyti, kad gyvenvietėje – ne vieta trisdešimčiai bičių avilių, – „Sekundei“ sakė A.Skeiverys. – Susikalbėti nepavyko.“
Išeiti į kiemą baisu
Ne vienerius metus su M.Daniūniene ir jos dukra nepavyksta susikalbėti ir šalia gyvenančiai Rasai Lukošiūnaitei. Į tai, kad kaimynė neatsako į pasveikinimus ir nevengia piktesnio žodžio pasakyti, R.Lukošiūnaitė tikina jau dėmesio nekreipianti, tačiau su tuo, kad dėl kaimynės bičių baisu į kiemą išleisti vaikus – susitaikyti negali.
M.Daniūnienės sode išrikiuoti aviliai kaimynams jau seniai atrodo kaip tiksinti bomba. „Dėl savęs nebijau, aš suaugusi moteris, bet mergaites į lauką baisu išleisti, kad nesugeltų, – tikino tris vaikus auginanti R.Lukošiūnaitė. – Ypač bitės būna piktos per kaitrą ir lietingu oru. Kambaryje slepiamės ir kai bitininkės pradeda prie avilių darbuotis“.
R.Lukošiūnaitė prisipažino ypač bijanti dėl trejų metų dukrelės.
„Jai galvytėje yra auglys, ir taip kasdien dėl vaiko sveikatos kovojame, o dar ir dėl kaimynių bičių reikia baimintis, vakar į kaktą vaikui įgėlė, ta vieta ištino. Gerai, kad viena, o jei būtų įkandę dešimt? – piktinosi moteris. – Tikrai nesu prieš bites nusiteikusi, tegul laiko porą avilių – nebus taip baisu, bet šitiek tai jau tikrai per daug.“
Nugaišo prisikankinęs
Su didžiausiu siaubu R.Lukošiūnaitė pasakoja apie pirmadienio vakarą įvykusį įvykį. Bitės užpuolė ir mirtinai sugėlė priešais R.Lukošiūnaitės ir M.Daniūnienės namus esančioje ganykloje besiganiusį arklį. Ėriškių žemės ūkio bendrovei priklausantį arklį prižiūri R.Lukošiūnaitės šeima.
„Tokio siaubo dar mačiusi nebuvau – gyvulys, visas net storai apsėstas bičių, blaškėsi po ganyklą, paskui jau gulėjo, o vakare nugaišo“, – pasakojo arklį prižiūrėjusi moteris. Apie nutikusią nelaimę R.Lukošiūnaitė pranešė bendrovės veterinarijos gydytojui, bet smarkiai sugeltam gyvuliui padėti jis nebegalėjo. Apie kritusį gyvulį moteris pasakė ir M.Daniūnienei, tačiau ji, R.Lukošiūnaitės tvirtinimu, tik šnairai pažiūrėjusi ir nieko nesakiusi.
„Žinau, kad ji ginsis ir sakys, kad arklį sugėlė iš kitur atskridusios bitės, bet kažin ar taip gali būti. Greičiausiai jos bus atskridusios iš šalia esančio Daniūnienės sodo“, – svarstė bitininkės kaimynė.
R.Lukošiūnaitė pasakoja, kad gyvuliai nuo bičių nukenčia ne pirmą kartą. Toje pačioje ganykloje besiganantys karvė ir arklys buvo sugelti pernai, bet išgyveno.
„Buvo ir taip, kad Daniūnaitė atbėgusi ant gyvulio vandenį pylė ir taip nuo bičių išgelbėjo“, – praėjusią vasarą nutikusius įvykius pasakoja bitininkių kaimynė.
Susikalbėti nepavyksta
Ėriškių kaime nutikęs įvykis gerokai papiktino ir seniūną A.Skeiverį. Pasak jo, ne kartą M.Daniūnienė buvusi perspėta, kad pažeidžia bičių laikymo reikalavimus.
2006 metais rajono Tarybos patvirtinti bičių laikymo reikalavimai numato, kad gyvenamosiose vietovėse viename are žemės galima laikyti ne daugiau kaip vieną bičių šeimą. Atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų, atstumas nuo vieškelio – ne mažesnis kaip 10 metrų, atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažesnis kaip 5 metrai. Jei bitininkas reikalavimų laikytis nenori, jis privalo gauti raštišką kaimynų sutikimą laikyti bites.
Daug kartų kalbėta ir apie žmogiškąją problemos pusę: geliančius ir alergiškiems žmonėms itin didelį pavojų keliančius vabzdžius laikyti gyvenvietėje, kur gyvenamieji namai yra šalia, – nedovanotinas elgesys.
„Siūliau susitarti su kuriuo nors iš aplinkinių ūkininkų ir bites išvežti kur į pamiškę, toliau nuo žmonių ir gyvulių, bet bitininkė atsisakė taip daryti. Esą pikti žmonės avilius išdaužys, korius išvogs, – naudos nedavusius pokalbius prisiminė A.Skeiverys. – Daniūnienė padarė tik tiek, kad aplink sklypą užsitvėrė aukštą tvorą. Tarsi bitės būtų šunys ir per tvorą perskristi negalėtų.“
A.Skeiverys pasakojo, kad baudą už bičių laikymo reikalavimų nesilaikymą M.Daniūnienė galėjo užsidirbti ne vieną kartą, tačiau ji nebuvo skirta, nes tikėtasi, kad moteris susipras gražiuoju.
„Realios naudos iš 100 ar 200 litų baudos vis tiek nebus, ją susimokės ir toliau gyvens kaip įprasta, – neslėpė seniūnas. – Žinoma, šį kartą be baudos bitininkė neišsisuks.“ Seniūnas pabandė suskaičiuoti, kiek avilių sustatyta M.Daniūnienės kieme.
„Ne mažiau kaip trisdešimt penki“, – įvertino A.Skeiverys.
Durų neatidarė
Akis į akį pasikalbėti su bičių mylėtoja M.Daniūniene nepavyko ne tik korespondentams, bet ir seniūnui – namų durų nekviestiems svečiams bitininkė neatvėrė.
„Daugybę kartų su jumis buvo kalbėta, prašyta ir reikalauta. Dabar nudvėsė sugeltas arklys, o kas bus, jei sugeltas vaikas numirs? Šįkart rašysime protokolą“, – šalia uždarytų durų priekaištus bitininkei išsakė A.Skeiverys.
Leistis į kalbas M.Daniūnienė nebuvo linkusi. „O kam jinai tyčia pririša arklį prie mano bičių?“, – teatsiliepė bitininkė. Aiškinti, ar Ėriškių bendrovės arklį galbūt sugėlė ne jos bitės, M.Daniūnienė nebandė.
Gytis Giedraitis
Ėriškių žemės ūkio bendrovės direktorius
Abejoju, ar dėl kritusio arklio verta minti teismų slenksčius. Bitės neturi adreso, todėl įrodyti, kad arklį mirtinai sugėlė tikrai šios moters bitės, būtų neįmanoma. Ketino sulaukti vakaro, kai į namus grįš M.Daniūnienės dukra, ir bandyti su jomis tartis gražiuoju. Nors abejoju, ar pavyks. Patirtą nuostolį vertinu maždaug trimis tūkstančiais litų, dar kainuos utilizavimo paslaugos ir gaišenos nuvežimas į utilizavimo paslaugas teikiančią Rietavo įmonę. Šiuo metu tai dideli pinigai. Paprašęs veterinaro atlikti gyvulio skrodimą ir išsiaiškinti, ar jis tikrai nugaišo dėl bičių sugėlimo. Veterinaras pasakė, kad skrodimo daryti nereikia, nes ir taip aišku, kad arklys krito dėl bičių sugėlimo.