Taip pat siūloma atsijoti tik dėl išmokų nykstančius gyvūnus laikančius ūkininkus, o paramą nukreipti genofondinių gyvūnus veisiantiems augintojams.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina dėsianti visas pastangas, kad ir toliau būtų mokama parama už genofondinių gyvūnų išsaugojimą. Tačiau šiuo metu EK šia tema svarstomo reglamento plačiau nekomentuoja.
Bijo likti be paramos
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Zagrebe (Kroatija) įvykusioje Europos šalių nacionalinių genetinių išteklių saugojimo koordinatorių generalinėje asamblėjoje nuspręsta parengti jungtinį kreipimąsi, kuriame EK būtų paaiškinta, kad po 2020-ųjų metų išmokas už senąsias veisles būtina ne tik išlaikyti, bet net ir padidinti.
„Žinome, kad ketinama mažinti europinės paramos krepšelį, nes stinga lėšų. Genetinių išteklių išsaugojimo programa yra „ant klaustuko“ – planuojami finansavimo sumažinimai, kitokie reikalavimai. Bijome, kad panaikins subsidijas, kurios būtinos visoms šalims. Todėl nusprendėme kreiptis dabar, o ne tuomet, kai šaukštai gali būti popiet“, – DELFI pasakojo LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro direktorė dr. Rūta Šveistienė, atstovavusi mūsų šalį tarptautiniame renginyje.
Pasak jos, siūloma skirti dėmesį tiems augintojams, kurie veisia genofondinius gyvūnus, o rekreacijai ar šiaip juos laikantiems ūkininkams galėtų būti sugriežtintos taisyklės.
„Norit išsaugoti gyvūno veislę reikia stengtis gauti jo palikuonis. Daug ūkininkų senųjų veislių gyvulius ar paukščius laiko tik dėl išmokų. Be abejo, yra ir tokių žmonių, kurie juos veistų ir be paramos“, – kalbėjo mokslininkė.
Tikimasi, kad jungtinį kreipimąsi parems ir kitos suinteresuotos organizacijos. Tokiu atveju EK gautų didesnį spaudimą atsižvelgti į opią problemą.
Nebevargtų su genofondiniais gyvūnais
DELFI pakalbinti genofondinių gyvulių augintojai įsitikinę, kad europinės paramos sumažinimas ar panaikinimas sukeltų grėsmę net ir geriausiai išsaugotoms senosioms veislėms, pavyzdžiui, Lietuvos juodgalvėms avims.
Biržų rajone apie tūkstantį genofondinių avių auginančios Kristinos Milišiūnienės pastebėjimu, ūkininkui daug paprasčiau laikyti paprastą bandą ir gauti realiai didesnes pajamas.
„Senosios veislės avių priežiūrai reikia dvigubai daugiau darbo. Jei išmokas panaikintų, jas pradėtų kergti su mėsiniais avinais tam, kad gautų geresnę produkciją. Lietuvos juodgalvių avių bandos, matyt, nyktų. Jei paramos dydį sumažintų, jas liktų auginti tik fanatikai, o dalyvaujantys programoje dėl išmokų atkristų“, – svarstė ji.
Anot Kauno rajono patyrusio žemaitukų augintojo Vido Kūloko, parama genofondiniams gyvūnams saugoti skiriama ne už gražias akis, todėl dabar ir džiaugiamės kai kuriais rezultatais.
„Jeigu senųjų veislių gyvūnų ir paukščių būtų bent dešimt kartų daugiau nei dabar, atsirastų jų produkcijos paklausa, tuomet paramą galima būtų sumažinti, bet nepanaikinti. Ir dabar ji, palyginus su programos pradžia, realiai sumenko apie 60 procentų, nes daug kas pabrango. Jei 200 eurų dydžio išmoka už žemaituką prieš 15 metų buvo padorūs pinigai, dabar tai per menka suma“, – dėstė jis.
V. Kūloko nuomone, genofondiniams gyvūnams išsaugoti nereikėtų gailėti pinigų, o juos paskirstyti visiems augintojams, kurie atsisijoja ir be biurokratinių sprendimų.
Ūkininkai – slidi grandis
LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė tikisi, kad EK sprendimai nepalies pagrindinių centrų, kuriuose saugomi selekciniai branduoliai. Jos pastebėjimu, saugant genofondinius gyvūnus daugeliu atvejų ūkininkai lemiamo vaidmens nesuvaidino.
„Labai gerai, kad privatūs augintojai dalyvauja programoje, bet senosios veislės, išskyrus žirgininkystę, vis tik buvo išsaugotos selekciniuose branduoliuose. Su ūkininkais situacija nestabili – kai nebeapsimoka laikyti genofondinių gyvūnų, jie šio darbo atsisako. Pavyzdžiui, džiaugiamės, kad žmogus augina būrį vištinių žąsų, o ateina Kalėdos ir jų nebelieka“, – DELFI aiškino ji.
Direktorės vertinimu, iki šiol daug ūkininkų pasiimdavo išmokas, bet nesirūpino teisingu veisimu, kartais pinigus siekdavo gauti ir už mišrūnus, o tokiais atvejais veislei kyla pavojus.
„Situacija nėra gera. Kai dabar pradeda tikrinti dokumentus ir pamato neatitikimus, kartais kyla triukšmas. Būtini pokyčiai, privatiems augintojams reikia suprasti, už ką gauna išmokas ir kaip reikia dirbti. Ne vien mūsų šalyje yra tokia problema. Veislė nebus išsaugoma, jei genofondinį gyvūną mišrini“, – sakė V. Juškienė.
Kritinėje situacijoje – lietuviškos kiaulės
ŽŪM įsitikinimu, mūsų ūkininkai labiausiai prisideda prie senųjų gyvūnų veislių išsaugojimo. Jos atstovai DELFI užtikrino, kad neplanuoja panaikinti kompensacinių išmokų. Tačiau apie EK ketinimus ŽŪM kalbėjo labai lakoniškai – tik pripažino, kad šia tema vyksta svarstymai.
Šiuo metu mūsų šalyje kompensacijos mokamos už žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų arklių, baltnugarių, juodmargių, žalųjų, šėmųjų galvijų, juodgalvių, šiurkščiavilnių avių, Lietuvos baltųjų ir vietinių kiaulių bei vištinių žąsų laikymą.
Kritinėje situacijoje išlieka mūsų senųjų veislių kiaulės. Pavojų dar labiau paaštrina ne tik per mažos išmokos, bet ir afrikinis kiaulių maras – šių genofondinių veislių saugotojai jaučiasi lyg ant parako statinės.