Šėmos, žalos ir baltnugarės karvės, stambieji ir sunkieji žemaitukai, juodgalvės avys, vištinės žąsys, Lietuvos skalikai ir dar keletas senųjų naminių gyvūnų veislių – visa tai galima pamatyti užsukus į parodą Baisogaloje. Pasak gyvulininkystės instituto darbuotojų, kol kas išnykimas negresia žemaitukams, avims, tačiau Lietuvos baltųjų kiaulių veislė dėl mažų Europos Sąjungos (ES) išmokų nyksta.
„Pagrindinis selekcinis branduolys yra tiktai institute. Tai pavojinga ligos atveju. Tikrai skatinama, kad žmonės augintų ir populiarintų tas veisles. Prie to prisideda veislininkystės įmonės“, – LRT televizijai teigia Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė.
Nyksta ir vištinės žąsys – Lietuvoje belikę apie tūkstantį. Esą auginti nenorima ne tik dėl mažų išmokų, bet ir dėlto, kad paukštis teršia aplinką.
„Kažkodėl žmonės tiki mitais, kad žąsiuko nereikia lesinti, užtenka žolytės. Jie nusiperka, palaiko žąsiuką, jis nepasiekia reikiamo svorio (kadangi reikia papildomai lesinti), nusivilia ir sako, kad žąsis negera“, – nurodo vištinių žąsų ekspertė Rasa Šiukščiuvienė.
Užtat Lietuvos ūkius užkariauja vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys – jas lengva auginti, vertinamos dėl mėsos ir vilnos. Pasak avių augintojų, dabar jų tūkstančiai, o turėtų būti bent milijonas.
Importinės veislės šilkaplunksnėmis vadinamos vištos ne lietuviškos, tačiau vištų augintojai sako svajojantys sukurti ir savą, jau rengiantys selekcinius planus.
„Kiekvienas turi kaimietišką lietuvišką, bet ji nėra lietuviškos kilmės – maišyta eilė veislių. Tokios vištos palikuonys bus kitokie, kris dėslumas, ir pasikeis spalvos“, – paaiškina Lietuvos veislinių ir dekoratyvinių paukščių augintojų draugijos vadovas Artūras Kundrotas.
Paklausyti apie ūkinių gyvūnų įvairovę bus galima ketvirtadienį konferencijoje Baisogalos gyvulininkystės institute.