Kai miškuose gyvenančius šernus iššlavė Afrikinis kiaulių maras, danielių augintojams atėjo tarsi antras kvėpavimas, nes medžiotojai susirūpino, ką reikės ganyti ir medžioti prižiūrimuose plotuose bei vietoj nykstančių šnipuotųjų pasirinko šiuos elninius gyvūnus.
Pelningiausia realizuoti gyvus
Stirniškių kaime (Vilkaviškio raj.) ūkininkaujantis Audrius Meseckas verslą pradėjo vos nuo 40 arų šilauogių ir 11 danielių, per metus pastarųjų skaičius paaugo iki 30. Pašnekovas tikina, kad stengiasi bandą didinti, o užsibrėžtas tikslas yra net 50 danielių.
„Pastebiu, kad danielių auginimo padidėjimas yra, tik nežinau, galbūt čia susiję su Afrikiniu kiaulių maru. Pats parduodu danielių patinus, o pateles pasilieku. Kol kas šių gyvūnų kiekiai yra nedideli, padarome šiek tiek dešrų, kelis gyvūnus pardavėme. Noriu plėstis“, – savo veiklą aiškina jis.
A. Meseckas pasakoja, kad tokiems gyvūnams supirkimo punktų nėra, tad pelningiausia yra juos realizuoti gyvus. Anot danielių augintojo, kai kurie žmonės mėsos produkciją parduoda perdirbimo įmonėms.
„Dešras parsivežame iš įmonių, kurios jas daro, tad apsirūpiname sau bei giminėms. Jas pardavinėti mūsų kiekiai yra per maži, tada reikėtų laikyti bent 300. Kiek kalbame su kitais augintojais, daugiausia naudos galima gauti, kai patinus pradedama realizuoti nuo 1,5 metų, nes jų priesvoris pakankamas, o pateles dauguma augintojų stengiasi pasilikti sau“, – tikina ūkininkas.
Populiarėja netradiciniai ūkiai
A. Meseckas užtikrintai sako, kad danieliai mėsinių galvijų tikrai nepakeis. Jis neabejoja, kad jeigu prasidėjus naujam Europos Sąjungos paramos etapui specializuoti ūkiai bus mažiau remiami, tai šio verslo plėtimosi tempas tikrai sumažės.
„Šioje srityje labai stengiasi jaunieji ūkininkai, yra susidomėjimas rinktis naujus, netradicinius verslus, jiems karvės ir kiaulės neįdomu. Karvę reikia prižiūrėti kiekvieną dieną, o čia lauke danieliams laikyti nereikia pastatų. Danielių aptvarą užtenka kelis kartus per savaitę aplankyti ir viskuo pasirūpinti.
Manau, kad ši kultūra ir toliau populiarės ir tikiuosi, kad naujas paramos etapas bus orientuotas daugiau į jaunuosius ūkininkus. Jų požiūris pasikeitęs, nenori laikyti tokių pačių tradicinių gyvūnų, kuriuos augino jų tėvai. Žmonės net iš užsienio grįžta į seminarus apie netradicinius ūkius, berods kovo pabaigoje darysime seminarą apie pluoštinių kanapių, mėsinių galvijų ir laukinių gyvūnų auginimą, nes poreikis yra didelis“, – tendencijas pastebi jis.
Dažniau renkasi žvėrieną
A. Meseckas tiki, kad dėl jaučiamo susidomėjimo danieliais, kainos kažkiek kyla. Jis vardija, kad danielių jaunikliai dabar parduodami po 100-200 eurų, patelės po 250-350 eurų, o elnių patelės kaina siekia 500-600.
„Kainų kritimo nematome, tikrai yra nemažai žmonių, kuriems žvėriena patinka. Seniau lietuviams kiauliena būdavo pirmoje vietoje, o šiuo atveju dažnai renkasi ir laukinių gyvūnų mėsą bei ją pripažįsta“, – tikina jis.
Pašnekovas mano, kad Lietuvoje danielių auginimo reikalavimai nėra labai sudėtingi ir gauti leidimą nėra sunku. Pasak jo, vienas brangiausių dalykų šioje srityje yra aptvarų įrengimas, konkrečiau jo tinklas, kurio kaina siekia 3-4 eurus už metrą.
„Europos Sąjungos parama padeda sutrumpinti verslo atsiperkamumo laiką. Jeigu ateityje atsiras daugiau laisvos žemės, galima galvoti ir apie didesnę ūkio plėtrą“, – svarsto jis.
Didžioji dalis danielius laiko kaip hobį
Tauriųjų elnių ir danielių augintojas Audronis Glumbakas, įsikūręs Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, tikina, kad danielių skaičius Lietuvoje tikrai didėja, kaip ir visų kitų elninių gyvūnų, kadangi sparčiai daugėja jų augintojų.
„Šie gyvūnai populiarėja dėl keleto priežasčių, bet danielius verslui augina toli gražu ne visi. Gal tik pusė augintojų orientuojasi į šį verslą, o didžioji dalis laiko juos kaip hobį. Kad auginimas virstų verslu, jų reikia laikyti šimtus.
Šiuo metu danielių turiu apie 50-60, o tauriųjų elnių yra apie 300, dar auginu apie 100 dėmėtųjų elnių. Norint pardavinėti šių gyvūnų mėsą, reikia turėti skerdyklą ir mėsą realizuoti privatiems žmonėms ar restoranams. Aš juos auginu ne dėl mėsos, o kaip veislyną, tad čia perka tolimesniam auginimui. Parduodu daugiausia Lietuvoje, bet dabar gyvūnai iškeliauja ir į Ukrainą“, – apie savo verslą pasakoja ūkininkas.
Konkurencija pasidarė labai didelė
A. Glumbakas prisimena, kad seniau kainos būdavo aukštesnės. Pasak jo, kadangi šioje srityje konkurencija pasidarė labai didelė, tad kainos pasiekė tam tikrą ribą, nuo kurios nebėra kur toliau judėti.
„Tiek danielių, tiek tauriųjų elnių kaina nukrito, bet kokie 3 metai ji laikosi panašiame lygmenyje. Žvėriena populiarėja ir ją galima parduoti brangiau, paklausos augimo ir vyraujančios sveikos mėsos tendencijos. Yra tikimybė, kad rinkoje elniena užims didesnę dalį. Anksčiau jos būdavo labai mažai, elnius sumedžiodavo miškuose, o jų mėsa prastai apdorota. Kad turėtume kokybišką mėsą, turi būti gera gyvūno sumedžiojimo ir išdorojimo kultūra ir reikalavimai“, – apie produkcijos realizavimą kalba augintojas.
Lietuva yra tinkama šiam verslui
A. Glumbakas mano, kad verslas augs ir toliau, kadangi Lietuva ir būtent Rytų Aukštaitijos regionas yra tinkamas danielių ir elnių auginimui, nes žemės nederlingos ir kalnuotos.
„Šios žemės netinka tradicinei žemdirbystei, bet žolė jose auga ir apleistose pievose auginti gyvūnus galima sėkmingai. Galimybės, kiek Lietuva gali parduoti produkcijos, yra labai didelės. Savo ūkio labai daug plėsti neplanuoju, bet noriu šiek tiek padidinti bandą“, – atvirauja jis.
Verslininkas pasakoja, kad pačiam teko medžiotojams parduoti danielių, kurie yra išleidžiami į miškus. Tačiau jis tikina, kad nebegali jiems pasiūlyti norimo kiekio šių gyvūnų.
„Tikrai danielių galėčiau parduoti daugiau, tiesiog nebeturiu galimybės. Tam reikia turėti didesnius žemės plotus, įrenginėti aptvarus. Medžiotojams nesu pardavęs jų labai daug, bet pagal bendras tendencijas, medžiotojams yra parduodama dideli kiekiai danielių, kurie įveisiami nuo šernų ištuštėjusiuose plotuose“, – situaciją aiškina jis.
Auginimas nėra toks paprastas
Elnių augintojų asociacijos narys ir danielių bei elnių augintojas Ričardas Kvekšas į situaciją žvelgia ne taip optimistiškai ir tikina, kad jauni ūkininkai įsivaizduoja, jog elnius auginti yra labai paprasta. Anot jo, visi tiki, kad šių gyvūnų nereikės prižiūrėti, užteks juos paleisti ir bus gaunama parama.
„Taip tikrai nebus, nes realizacija yra labai neaiški ir auginimas nėra toks paprastas. Juos reikia papildomai maitinti, nes aptveri tam tikrą plotą. Sausomis vasaromis atsiranda problemų, žolė nudžiūva. Veiklos yra daug ir reikia ruošti ataskaitas, nurodyti gautas pajamas, kurias gauti yra labai miglotas dalykas. Pačios rinkos nėra, kad užauginai ir būtinai parduosi. Visiškai palaidas ir nelabai perspektyvus dalykas“, – situaciją apibendrina jis.
Pardavimas medžiotojams sveikintinas
Prieš 20 metų Utenos rajone ūkį nuo hobio pradėjęs R. Kvekšas sako, kad yra daug medžiotojų, kurie perka danielius ir juos paleidžia į laisvę.
„Manau, kad toks pardavimas medžiotojams yra visai sveikintinas dalykas, nes mes mylime vilkus ir jiems taip paduodama maisto. Pats esu pardavęs medžiotojams danielių. Norinčių būtų daugiau, bet mes tiek jų neturime.
Visą produkciją patys perdirbame, turime savo skerdyklą, išpjaustymo cechą ir mėsą realizuojame, bet elniena nėra labai populiari, nes galutinis produktas yra brangus. Rinkoje yra daug pigios mėsos iš medžiotojų, tik ji nelabai kokybiška“, – aiškina ūkininkas.
Nesurenka didžiulio kiekio produkcijos
Pasak R. Kvekšo, elnių mėsos pardavimo rinka yra segmentuota ir labai sunku kalbėti apie kainą. Jo teigimu, vieni augintojai pardavinėja mėsą labai pigiai, kiti dalina už dyką, tad rinkoje nėra tvarkos.
„Mes parduodame didesnius kiekius jautienos, bet elnieną stengiamės perdirbti ir gaminti dešreles ar kitus gaminius. Geriausi gabalai lengvai parduodami restoranams. Jeigu norėtume produkciją parduoti Europoje, jų minimalus užsakymas bus tokio dydžio, kiek Lietuvoje yra apskritai. Elnių augintojai Lietuvoje nesugeba surinkti didžiulio kiekio, kad pasirašytų kontraktą su kitomis šalimis“, – tikina 300 elnių ir apie 50 danielių auginantis ūkininkas.
Danielių auginimas brangus verslas
Jis neabejoja, kad jautienos niekas nepakeis, nes ji yra skanesnė, o žvėriena yra tik kaip priedas.
„Atsiranda visokių bėdų, tada mėsa turi būti brangi. Laikome mėsinius jaučius, kad išlaikytume elnius, nes turėti danielių ar elnių ūkį yra tas pats, kas turėti brangų užsiėmimą. Jeigu žiūrėti tai kaip į verslą, tai yra daug geresnių variantų.
Pusė Lietuvos elnynų nežino kur dėti gyvūnus ir atidavinėja juos pusvelčiui, nes nėra rinkos. Dalis jų yra išvežama į Rusiją“, – aiškina jis.