Lazdijų rajono Šadžiūnų kaime gyvenantis žurnalistas Romas Sadauskas sako, kad dzūkai, kuriems grybavimas ir uogavimas – ne tik pramoga, bet ir papildomų pajamų šaltinis, šiemet vaikšto it malkas pardavę ir jau net nesidairo į mišką.
„Ten vis tiek nėra ko eiti – dėl kraštą ištikusios sausros grybų nėra ir veikiausiai nebus iki pat vėlyvo rudens. Vidurvasarį, kai žemaičiai ir aukštaičiai iš savo drėgnų miškų vilko pilnas grybų pintines, Pietų Lietuvai teko gerokai mažiau lietaus, todėl pirmosios voveraitės prasikalė ir iškart nustojo dygti, o baravyką ne per televizorių ir ne „Facebook“ nuotraukoje šiemet matė tik vienas kitas atkakliausias Dzūkijos grybautojas“, – portalui LRT.lt komentuoja R. Sadauskas.
Pašnekovo teigimu, rugpjūtį dzūkai juokavo, kad tradiciškai Varėnoje vykstančios Grybų šventės ir Lietuvos grybavimo čempionato teises jau esą galima perleisti kuriam nors Žemaitijos rajonui.
„Mėlynės, kurių dzūkai iš savo šilų kasmet prirenka ne po vieną kibirą, šiemet buvo mažos, lengvos ir anksti nubyrėjo. Pastebėjau, kad bruknių derlius taip pat mažesnis, uogos – smulkesnės. Užtat gerai užderėjo gervuogės, nors prinoko ir vėliau“, – tęsė R. Sadauskas. Jis viliasi, kad rudeniniai lietūs gerai palaistys jo krašto miškus, ir nuo rugsėjo vidurio ar pabaigos pradės dygti rudagalviai rudeniniai baravykai bei žaliuokės.
Dėl karščių uogų kokybė – prasta
Uogų ir grybų verslininkų asociacijos vadovas V. Varanavičius sako, kad grybų ir uogų sezonas Lietuvos miškuose išties labai liūdnas. „Patys matote, girdite orų prognozes. Kol kas – tušti metai, ir labai sunku pasakyti, ko tikėtis. Mėlynių buvo apie 30 proc. vidutinio derliaus, voveraičių nebuvo net 10 proc. vidutinio derliaus“, – skaičiuoja V. Varanavičius.
Pasak asociacijos vadovo, jei lietūs gerokai pamerks žemę, rudeninių grybų galbūt dar galima tikėtis, tačiau, stebint orų prognozes, kurios nežada ilgalaikio lietaus, esą tos viltys kasdien tirpsta.
Dabar, pasak V. Varanavičiaus, prasidėjo bruknių sezonas, tačiau nokimo kokybė esą neaukšta. „Kiek teko matyti, uogos smulkios, nes joms tiesiog neužtenka drėgmės. Viskas priklauso nuo vandens kiekio, uogos sunkiai skinasi, koteliai pridžiūsta. Skonio savybėms tai neturi didelės įtakos, tiesiog į jas žiūrint darosi liūdna“, – kalba V. Varanavičius.
Pašnekovas teigia, kad praėjusiais metais uogų derliaus pertekliaus taip pat nebuvo, tačiau jų buvo daugiau nei šiemet. „Jau antri metai yra sausa, trūksta vandens. Tai turi įtakos Lietuvos rinkai. Ir įmonės, ir pavieniai žmonės laukia lietaus. Turime grybavimo tradicijas, dažnam tenka nueiti į mišką ir surasti gražų baravyką. Tai tikrai sukelia geras emocijas, o kartu yra aktyvus poilsis“, – drėgnesnių orų laukia V. Varanavičius.
Portalas LRT.lt jau skelbė, kada, kur ir kokių miško gėrybių ieškoti.
Primena laikytis taisyklių
Miško lankytojai turi žinoti, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais. Važiuoti dviračiais leidžiama keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, reikia vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Uogaujantieji turi žinoti, kad rinkti mėlynes naudojant specialias rinktuves – vadinamąsias šukas – griežtai draudžiama. Jos mėlynių uogienojus palieka be lapų ir pumpurų – taip žalojami ištisi plotai uogienojų. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokią veiklą numatyta bauda iki beveik 30 eurų.
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka draudžia renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones. Už pažeidimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti skiriama nuo 7 iki 579 eurų administracinė bauda. Minėtoji tvarka galioja ne tik nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet ir visuose miškuose.