„Tvarkant šią vietą ir kuriant parką buvo daug iššūkių, nes čia labai šaltiniuota vieta. Čia upelis, šaltiniai, šešėliuotos vietos. Kuriant parką yra kur pasireikšti, nors šie skirtumai atima labai daug laiko ir jėgų“, – dėlioja T. Gurskas.
Vėliau buvo įsigyta greta esanti žemė ir pradėtas kurti ūkis. Objektas pirktas prieš 8 metus.
Sodininkas pats augę prie Kauno marių ir ieškojo vietos netoli vandens, nes mėgsta žvejoti ir tiesiog rado parduodamą siurblinę. Per keletą metų tvarkant jį žiemomis pavyko sukurti gyvenamą 125 kv. metrų erdvę. Pirmas planas buvo čia susikurti vietą pensijai, nes kol vaikai, tai ateinančius keliolika metų teks gyventi mieste, kur reikalinga infrastruktūra kur kas patogesnė. Taip nutiko, kad čia šeima paprastai būna žiemą arba pavasarį. Vasarą, kai pagrindinis darbų sezonas, būna mažiau.
„Norėjosi, kad pastatas neužgožtų aplinkos. Dėl to baltų plytų pastatas apkaltas ir nudažytas tamsiai, kad kuo mažiau išsiskirtų iš aplinkos“, – dėsto T. Gurskas ir sako, kad kol sužels parkas prabėgs keliolika metų.
Ūkiui, kol jis įsibėgėja, reikia bent penkerių metų. T. Gurskas sako, kad reikėtų 5-10 ha kombainų skinamų uogų, kad galėtumėte komfortiškai gyventi. Mažesnis plotas tik priedas prie šeimos biudžeto.
„Nuskinam uogas, nuvežam į perdirbimo fabriką, duodama receptūrą ir mums pagamina produktą. Man nereikia investuoti į gamybines linijas, būti genijumi, kad išmokčiau viską padaryti ir pagaminti, laikytis daugybės reikalavimų“, – dėlioja ūkininkas.
Ūkininkas aiškina ir kaip veikia jo ūkis – kai skinamos uogos, mėnesiui išnuomojamos mikroautobusas – šaldytuvas, kur kraunamas derlius. Atvėsinus derlius vežamos perdirbti arba parduoti. Statyti saugyklą ar gamybos cechą neverta. Partneriai medlievas profesionaliai užšaldo ir už atitinkamą mokestį saugo. Kai T. Gurskas randa klientą, šis dažnai uogas pasiima ne iš jo, bet tiesiai iš saugyklų.
„Reikia pasiskirstyti darbus. Aš profesionalus augintojas, jie profesionalūs perdirbėjai. Svarbu protingai parduoti“, – konstatuoja ūkininkas.
