Jis sveria iki 500 kilogramų, ūgis iki 1,4 metro, kai Lietuvos sunkusis gali sverti 700-900 kg.
Su jais Vytautas Didysis pasiekė Juodąją jūrą ir pagal legendą pagirdė sūriuose vandenyse. Kas tai per veislė ir ar tikrai jie galėjo gerti jūroje, pasakoja Rūta Šveistienė, Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė.
„Žemaitukai žinomi nuo VI amžiaus, jie minimi ir rašytiniuose šaltiniuose, tik neaišku, ar pavadinimas kildinamas nuo žodžio „žemas“, nes yra nedidelio ūgio, ar nuo Žemaitijos regiono. Tai karo žirgas, išlaikantis savo genetines savybes. Norėtume, kad jos ir išliktų“, – aiškina R. Šveistienė.
Ji paaiškina ir kas yra „karo žirgas“. Jie palyginti stambūs, nors jų negalima lyginti su Lietuvos sunkiaisiais, tačiau labai ištvermingi, tvirtos kojos, tvirtos strėnos ir plati krūtinė. Tačiau jie gana žemi ir kai žirgus pradėjo kinkyti į karietas, tempti pabūklus, naudoti policijai, reikėjo aukštesnių ir stambesnių arklių.
Kalbant apie žemaituką kaip jojamą arklį, tai mūsų protėviai buvo kur kas žemesni nei dabartiniai žmonės, todėl mažas ūgis nebuvo trūkumas.
„Dabar Lietuvoje išlikę apie 900 šios veislės arklių. Mūsų institute veisiamo 4 šeimos linijos, Lietuvoje dar 3 šeimos. Kumeliukų per metus gimsta apie 60. Turime ir sportinių žirgų ir norime, kad būtent sportui jie būtų naudojami dar plačiau. Jie nėra vaiko žirgai, kam jie naudoja dauguma pirkėjų. Jis daugiau šeimos žirgas, nes paneša ir didesnius žmones“, – aiškina R. Šveistienė ir sako, kad jie labai patogūs kaimo turizmui ir vietovėse, kur daug miškų, nes yra žemi.
Nors jie ir karo žirgai, tačiau kadaise su jais ardavo ir juos kinkydavo į vežimus, tačiau, jei reikėdavo pervežti didesnį krovinį, kinkydavo ne vieną.
„Žemaituko negalime lyginti su populiariausiomis arklių veislėmis. Jis sutinkamas tik Lietuvoje, jo veislės knyga vedama tik pas mus. Į užsienį parduodami tik ramūs, tinkantys vaikams ar turizmui žirgai. Tai vietinė ir nelabai rami veislė. Jie atpažįsta žmogų, moka komandas, tačiau jiems reikia tvirtos rankos. Tai nėra „lengvas“ žirgas. Jį galima rekomenduoti tik tiems, kurie moka ir gali dirbti su arkliais“, – dėlioja R. Šveistienė.
Specialistė sako, kad gali būti, jog žemaitukai gėrė vandenį Juodojoje jūroje, nes toje vietoje įteka upė ir jis nėra toks sūrus, kaip paplūdimyje.
„Ištroškęs žirgas geria ir sūrų vandenį“, – sako R. Šveistienė.
Kalbant apie ištvermę, mūsų raiteliai ištvermės varžybose joja 100 km ir užima gana aukštas vietas, tačiau žemaitukui konkuruoti su didesniais arkliais sudėtinga vien dėl žingsnio ilgio.
Kalbant apie kainas, metinukas kumeliukas kainuoja nuo 500 iki 1000 eurų. Kastruotas eržilas ar kumelaitė 2000-3000 eurų. Sklando gandai, kad už žemaituką buvo pasiūlyti 10 000 eurų, tačiau ar šie pinigai buvo sumokėti neaišku.
Ką apie žemaitukus sako Vikipedija:
Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkst. metų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose žemaitukai paminėti XVI a.
Veislė nepakitusi per pastaruosius 100 metų.
XIX a. Lietuvoje paplitus atvežtoms iš Vakarų Europos arklių veislėms (anglų, arabų, trakėnų ir kt.), be jokios sistemos pradėta žemaitukus su jomis mišrinti. Žemaitukai ėmė sparčiai nykti.
Pirmieji susirūpinę grynaveislių žemaitukų išsaugojimu buvo kunigaikščiai Irenėjus Kleopas Oginskis su sūnumis Mykolu ir Bogdanu. Oginskiai populiarino žemaitukus ne tik tarp dvarininkų, bet ir tarp valstiečių, rengė parodas. 1881 m. jie įkūrė žemaitukų augintojų draugiją. Tais pačiais metais buvo įsteigti kergimo punktai Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Zarasų apskrityse.
Sudėjus žirgyno ir draugijos narių laikomus arklius, viso buvo 14 žemaitukų: 8 eržilai ir 6 kumelės. Oginskiai išgarsino šią žirgų veislę toli už Lietuvos ribų. 1900 m. 3-iojoje pasaulinėje parodoje Paryžiuje kumelė Žaiba (iš Bogdano Oginskio žirgyno) ir eržilas Hiršas buvo apdovanoti aukso medaliais, o eržilas Kerstutis – didžiuoju sidabro medaliu.
1901 m. jau buvo 210 veislinių žemaitukų arklių: 20 eržilų, 113 kumelių ir 77 kumeliukai. Parodose Varniuose diplomais ir medaliais buvo apdovanojami tik žemaitukai. 1879 m. B.
Oginskis demonstravo 5 žemaitukus Sankt Peterburgo parodoje. Žemaitukus dėl gerų savybių, tokių kaip ištvermingumas, nereiklumas, didelė jėga, noriai pirko latviai, belgai, vokiečiai, anglai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuva parduodavo iki 30 tūkstančių arklių. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vėl sunyko žemaitukų žirgynas, kergimo punktai.