Aplinkosaugos, vartotojų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai kreipėsi į aukščiausius mūsų šalies pareigūnus, prašydami stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Aplinkos komiteto sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika. Visuomenės atstovai mano, kad turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
„Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusi šiuos sprendinius. Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, per savaitgalį planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išimti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?“, – klausia Aplinkosaugos koalicijos aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.
Su žemės ūkio politika siejama didžiausia Europos Sąjungos parama Lietuvai. Minimo strateginio plano įgyvendinimui per 5 metus bus skirta daugiau kaip 4 milijardai eurų. Šie pinigai turėtų būti skirti veikloms, kurios atliepia visuomenės interesus ir padėti žemės ūkiui pasiekti tvarumo standartų.
Rašto autorių teigimu, taršus ūkininkavimas sukelia rimtų aplinkosaugos problemų. Dėl besiplečiančios augalininkystės ir didėjančio trąšų bei pesticidų naudojimo, stebima dirvožemio erozija, o pusė šalies upių ir ežerų užteršti, juose viršijamos nitratų normos. Toks ūkininkavimas taip pat išmeta didelius kiekius šiltnamio dujų. Visa tai – tiesiogiai susiję su aplinkos kokybe bei žmonių sveikata. Su dabartiniu strateginiu planu šios problemos tik gilės.
„Nuolat girdime, kad Lietuvai „didelę ekonominę naudą“ atneša grūdų eksportas. Tačiau nepasakoma kita medalio pusė – kokią katastrofišką žalą taršus ūkininkavimas atneša aplinkai. Žemė yra Lietuvos žmonių turtas. Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami tai pačiai visuomenei taršą ir aplinkosaugines krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta“, – sako Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė.
Gruodžio 8 d., trečiadienį, 13 val., naujienų agentūroje ElTA rengiama Aplinkosaugos koalicijos spaudos konferencija „Metas nustoti remti taršų ūkininkavimą“, kurioje bus aptariamos taršaus žemės ūkio sukeliamos aplinkosaugos problemos.
Asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Asociacijos misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje ir santarvėje su gamta. Pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje.
Koalicija veiklą vykdo nuo 2004 m. Šiuo metu Aplinkosaugos koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.