Metė darbą sostinėje
Prieš 10 metų sutuoktiniai nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir iš miesto persikelti gyventi į kaimą. Iki tol šeima gyveno Kaune, o vyras kasdien važinėjo į darbą Vilniuje. Elektronikos mokslus baigę šiandien Rasa ir Andrius atsidavę ūkio darbams.
„Dirbau su informacinėmis technologijomis, buvau vadovu. Supratau, kad užtenka kitiems dirbti, reikia dėl šeimos pagyventi. Tai ir pasakėme sau: „Darome“ ūkį. Pirma mintis buvo užsiauginti savo maisto, kad būtų sveika ir ekologiška, nes visiškai nėra ko nusipirkti parduotuvėje“, – pasakoja ūkininkas Andrius.
„Kai čia apsigyvenome, pradėjome sau augintis, viskas labai gerai augo, žemė čia pati derlingiausia – tai buvo geras rodiklis pradėti kažką daugiau“, – priduria ūkininkė Rasa.
Vyras tikina nepasiilgęs senojo darbo, kuriame pavargdavęs labiau nei čia.
„Kai esi vyresnis, nebegali tiek išsėdėti prie kompiuterio. Kai dabar reikia pusdienį praleisti prie kompiuterio ir sutvarkyti dokumentus, labiau jautiesi pavargęs nei visą dieną ant kojų dirbdamas ūkio darbus. Su amžiumi norisi daugiau judesio, būti gamtoje ir lėčiau viską daryti“, – šypsosi jis.
„Viską reguliuoja oras, čia ne darbo vieta, kai atvažiuoji, kompą įsijungi ir dirbi. Ir viskas – lėtai. Kai dirbau su IT, viskas vyko žaibišku greičiu, padarei – iškart matai rezultatą, o jei čia suklydai – tik kitais metais pamatysi. Čia gyvenimo ir darbo ritmas – visai kitoks“, – pasakoja Andrius.
Tikisi bendradarbiauti su prekybos tinklais
„Bačkonių ūkis“ – taip vadinasi 20 ha plote sutuoktinių ekologiškai auginamos daržovės, vištos ir jautukai. Apie 2 ha plote auginamos įvairios daržovės: burokai, morkos, bulvės, krapai, petražolės, špinatai, salotos, česnakai, svogūnai ir cukinijos.
Dažniausiai Prusakovai užaugintą derlių parduoda turgeliuose, kartais dirba ir su didmenininkais. Praėjusiais metais atsirado bendradarbiavimo užuomazgų ir su prekybos tinklais, tokiais kaip „Sanitex“.
„Mums reikia iki galo susitvarkyti pakavimą, nes kiekviena daržovė turi būti supakuota, kad būtų atsekamumas“, – pasakoja ūkininkė.
Prieš dvejus metus ūkyje apsigyveno ir gyvulių, dabar laukuose ganosi 6 škotiškos veislės galvijai, kurie birželį jau turėjo atsivesti atžalų.
„Dabar didiname bandą. Tai mūsų lėto augimo mėsiniai galvijai hailendai. Ištisus metus jie gali ganytis laukuose, neturi tvarto. Nuo to labai priklauso ir mėsos kokybė. Anglijos karalienė valgo šią mėsą“, – juokiasi Rasa.
Susidomi ekologiškais produktais tik susirgę
Sutuoktiniai augina ir kelis šimtus mėsinių vištų, jas šeria tik ekologiškais grūdais, kuriuos perka iš ekologiškų ūkių.
„Sveikiau valgysi – mažiau išleisi vaistams“, – tokiu principu vadovaujasi sutuoktiniai. Jie pastebi, kad lietuviai linksta į ekologiją, nori valgyti sveikesnį maistą, tačiau dažniausiai tik tada, kai užpuola sunkios ligos.
„Iš pradžių kaime auginome apie 30 mėsinių vištų kaip visi. Kai patys pjaudavome, kokie 5 proc. vištų turėdavo auglių. Galvojome, kas čia yra. Pradėjome tada jas maitinti ekologiškais grūdais, daržovių liekanomis. Dabar kai pjauname, nebėra nė vieno auglio. Dabar kasmet užauginame po kelis šimtus“, – pasakoja ūkininkas.
Teks atsisakyti vištų auginimo
Tiesa, dėl infliacijos ir smarkiai išaugusių grūdų kainų Prusakovai nebežino, ar beišgalės dar šiemet auginti vištų.
„Pernai ekologiški grūdai kainavo 360 eurų už toną, o dabar paprasti cheminiai, nuo kurių višta numirs, kainuoja – 450 eurų. Galvojame auginti žąsis, nes jos maitinasi žole, nieko papildomai nereikia“, – svarsto vyras.
Pašnekovo nestebina ir didelės kiaušinių ir vištienos kainos parduotuvėse. Jo teigimu, ekologiškos vištienos kilogramas dabar kainuoja apie 12 eurų, o ekologiški kiaušiniai – apie 3 eurus.
Kiaušiniai gali kainuoti ir 5 eurus
„Manau, tai normali kaina, tiek ir turėtų būti. Nors mūsų vištų kiaušiniai galėtų kainuoti ir 5 eurus, nes čia viskas žymiai daugiau kainuoja. Mėsinės vištos pas mus auga pusę metų, kai fabrikuose per – 1,5–3 mėn. Tai kiek maisto sušeri per pusę metų, o kiek per du mėnesius?“ – pažymi Andrius.
Netikėtoms situacijoms šeima pasiruošusi iš anksto – yra prikaupę daržovių ir kitų būtiniausių produktų atsargų. Kai Lietuvoje kilo sąmyšis dėl druskos trūkumo, ūkininkai jos turėjo į valias.
„Per pandemiją visiems metams buvome pasiruošę maisto. Mes parduotuvėje mažai ką perkame, bet ką perkame, pavyzdžiui, druską, tai prikaupiame. Jeigu dingus elektrai, atjungs šaldiklius, o ten – keli šimtai kilogramų mėsos, tai reikės ją būtinai pasūdyti. Miestiečiai turbūt nežino, kam ta druska reikalinga“, – juokiasi pašnekovas.
Sutuoktiniai nutarė investuoti ir pasistatyti kelis šiltnamius, planuose dar trys, tačiau stringa medžiagų tiekimas.
„Tai plėvelės, tai vamzdžių nėra, vos ne vos vieną pasistatėme“, – sako Andrius ir aprodo šiltnamyje auginamus daigus. Kartu su artimaisiais pavasario pabaigoje jie per dieną susodino net 14 tūkst. cukinijų daigų.
Planuose – agroturizmas
Prusakovai ateityje tikisi Bačkonių ūkyje sukurti agroturizmą.
„Orientuojamės į kitokį verslą: kad žmogus pats galėtų atvažiuoti, apsidairyti, kaip auginamos daržovės“, – sako Rasa.
„Kai perki maistą, negali aklai tikėti, kas parašyta etiketėje. Turi atvažiuoti ir pats pamatyti, kaip auginama, nes apgavikų – visur pilna“, – priduria vyras.