Mažeikų sodyboje, esančioje Alytaus rajone, smagaus šurmulio netrūksta, linksmai čiauška dukros – trejų metų Miglė ir keleriais metais vyresnė Goda. Kartu su mergaitėmis draugiškai sukiojasi ir suaugusiųjų prižiūrimu šeši keturkojai augintiniai.
„Anksčiau užsiėmėme Sibiro haskių veisimu, dabar su žmona turime kitus darbus, todėl veisimui laiko nebelieka, tačiau sportui su šunimis jo pakanka“, – sakė vadovaujančias pareigas vienoje Alytaus įmonėje einantis haskių augintojas V. Mažeika.
Iniciatorė buvo žmona
Anot Vytenio, priimti į savo šeimą keturkojį narį, pasiūlė žmona. Moteris jautė baimę šunims, todėl nusprendė, jog veiksmingiausia kova su tokia baime – pačiai auginti šunį. „Mėgstu sportuoti, todėl aš norėjau energingo, aktyvaus šuns, žmona norėjo, kad jis būtų su kilmės dokumentais, kad tikrai įsigytume tos veislės šunį, kurios norime. Apie veisimą, dalyvavimą parodose ar kinkinių varžybose nė minčių nebuvo, pirkome savo džiaugsmui“, – pasakojo V. Mažeika.
Po paieškų, svarstymų už ir prieš Mažeikai nusprendė pirkti vienos seniausių pasaulyje šunų veislės atstovą – Sibiro haskį. Būtent šios veislės šuo geriausiai atitiko jų svajonių šunį, nes tai labai protingi, gražūs, vidutinio dydžio, švelnaus puošnaus kailio šunys, draugiški, lengvai dresuojami, gerai sutariantys su vaikais, ištvermingi ir energingi patinka daugeliui, tačiau auginti juos savo namuose sėkmingai pavyksta ne visiems.
Pirmoji haskė – Elytė, jų namuose atsirado prieš 11 metų. Tiesa, Elytę pirko ne tiesiai iš Lenkijos veislyno, o iš žmonių, kurie neilgai palaikę savo namuose haskį ir susipažinę su jo temperamentu, nusprendė, jog tai ne jų augintinis.
„Dabar mūsų namuose gyvena trys kartos haskių – Elytė (11 m.), jos dukra Piksė (6 m.), anūkai Snow (4 m.) ir Sonikas (2 m.) bei orusis gaujos vadas Tanoka (10 m.), taip pat senjoras katinas Roko (12 m.)“, – su augintiniais supažindino V. Mažeika.
Įkvėpė parodoms ir varžyboms
Visi haskių augintojai gerai žino, kad šios veislės šunys mėgsta aktyvų gyvenimą, jei tokios sąlygos nesuteikiamos, jie ima viską graužti, niokoti namus. Vytenio įsitikinimu, taip gali nutikti ir dėl to, kad jiems trūksta žmogaus artumo, bendravimo ar kito šuns draugijos. „Reikėtų šunis laikyti bent du, tada baigiasi namų niokojimas. Du šunys karu pažaidžia, pabėgioja, kartu „padainuoja“. Žinoma, išlaikymo išlaidų daugiau, tačiau ir džiaugsmo daugiau“, – dalijosi patirtimi V. Mažeika.
Anot vyro, antrą haskį Tanoką iš to paties Lenkijos veislyno, kuriame buvo gimusi Elytė, jie pirko tokiu tikslu, kad namie būtų bent porą šunų ir jie turėtų ką veikti, tačiau susitikimas su haskių veisėja Lina Šiukštaite šunų kinkinių varžybose viską pakreipė kita linkme. „Susižavėjusi Elytės grožiu, veisėja pasiūlė dalyvauti parodose.
Paklausėme ir neapsirikome. Pirmi kartai parodoje buvo tarsi pasaka, Elytė tarptautinėje parodoje laimėjo ne tik gražiausio šuns titulą tarp visų jaunų šunų, ji buvo pripažinta ir gražiausiu visos parodos šunimi. Atsirado interesas dalyvauti parodose, o kartu ir veislyno idėja“, – pasakojo V. Mažeika.
Mažeikų veislynas buvo įkurtas 2008 metais, sulaukta 19 šuniukų. Pastaruoju metu dėl didelio užimtumo ši veikla pristabdyta, tačiau Mažeikų meilė haskiams neišblėso, jie su savo augintiniais sėkmingai dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse grožio parodose bei įvairaus lygio kinkinių varžybose, yra pelnę kelias dešimtis garbingų apdovanojimų – taurių, medalių.
„Man svarbiausias sportinis pasiekimas, iškovotas Lietuvos šunų kinkomo sporto Federacijos 2017-ais metais organizuotose daugiaetapėse varžybose „Sostinių Taurė“. Mes su Snow tapome Dviratininkas ir šuo šiaurinės klasės nugalėtojais. Laimėti puiku, tačiau man smagiausia pats varžybų procesas“, – sakė V. Mažeika.
Ruošiasi atsakingai
Pasiruošimas grožio parodoms ir kinkinių varžyboms ilgas ir daug treniruočių reikalaujantis darbas. „Kad dalyvautume varžybose, tenka daug treniruotis. Žiemą – su slidėmis ir rogutėmis kinkiniuose, o šiltuoju metų laiku su dviračiais, paspirtukais ir kitokiais ratukais. Kadangi mūsų žiemos vis mažiau sniegingos, pagrindinis pasirengimas skiriamas, vadinamam dryland sportui.
Dažniausiai su žmona renkamės dviračius. Tokį kinkinį sudaro dviratis su dviratininku ir šuo, kurio pakinktai su amortizaciniu lynu prikabinami prie dviračio. Kinkinių varžybos yra komandinis sportas – šuo bėga priekyje, o šeimininkas iš paskos mina dviračio pedalus. Reikia rasti balansą, nes negali šuniui važiuoti ant uodegos, kad jis visiškai netrauktų, bet negali ir užkrauti viso savo svorio. Todėl fizinis pasirengimas reikalingas tiek šeimininkui, tiek šuniui“, – sakė V. Mažeika.
Nemunaitiškio teigimu, pavasario ir rudens sezono metu jis šunis treniruoja 2-3 kartus, o kartais ir daugiau, per savaitę. Žiemą, net jei nėra sniego, treniruotės neapleidžiamos, tik nėra tokios intensyvios.
Šiltasis sezonas tęsiasi iki 15 laipsnių šilumos, nes esant aukštesnei temperatūrai, šunims pasidaro per karšta. Paprastai aktyviai treniruojamasi iki gegužės pradžios ir nuo rugpjūčio vidurio iki pirmojo sniego. Tada, jei leidžia gamtos sąlygos, vyksta pasirengimas žiemos sezonui.
Kiekvienas su savo charakteriu
Sėkmingas šunų pasirodymas varžybose ne tik treniruočių rezultatas. Šeimininkas turi gerai pažinti savo augintinius, išmanyti jų psichologiją. „Tik filmuose varžybose dominuoja džiaugsmas, azartas, kurį demonstruoja ištvermingi ir protingi šunys. Gyvenime romantikos ne tiek daug, nors ir įdedi daug darbo, ne viskas iš karto pavyksta. Vienas šuo nori bėgti komandoje, kitas – ne, kiekvienas su savo charakteriu. Tarkim Piksė – labai greita, mėgsta lyderiauti, ji greičiausiai bėga, kai veda kinkinį, gerai puses žino, atsigrįžta pažiūrėti, kaip sekasi bėgti kitiems kinkinio šunims, o viena nesistengia greitai bėgti.
Snow individualistas, jis labai protingas, skirtingai nei tie šunys, kurie veržiasi į rungtį ir visas jėgas išeikvoja trasos pradžioje, Snow apskaičiuoja savo jėgas ir gražiai, tvarkingai nubėga visą trasą, nekeldamas bereikalingų emocijų.
Sonikas startuoja emocingai, pora kilometrų bėga labai greitai, bet iki trasos pabaigos jėgų beveik nelieka“, – apibūdino savo augintinių sportinius charakterius V. Mažeika.
Kasdienybėje šunys taip pat labai skiriasi savo charakteriais. Anot haskių augintojo, Elytė – švelnumo ir meilumo įsikūnijimas, Tanoka tikras vadas. – išlaikytas, orus, savo vertę jaučiantis šuo. Nei per daug lenda į akis, nei ignoruoja.
Piksė – nerami dūšia, nori viską ištirti, pabėgimo meistrė. „Ne veltui sklando pasakojimai, kad šios veislės šunys mėgsta pabėgti. Jei uždarau į voljerą, ji perlipa per visas sieneles, susiranda kokią nors skylę ir pabėga. Jei išvedu į aptvarą, vos spėju užsisukti, peršoka per tvorą ir skuodžia savais keliais. Jei palieku su Snow abu pabėga“, – apie haskių išdaigas šypsodamasis pasakojo jų šeimininkas.
Norai ir galimybės turi sutapti
V. Mažeika sako nesuprantąs tų šunų šeimininkų, kurie tvirtina, kad jų augintiniai draugiški ir niekada neįkąs vaikui. Vyras griežtai vadovaujasi dviem nuostatomis – vaikų ir šunų negalima palikti kartu be priežiūros ir visada dėl kylančių problemų kaltas būna šeimininkas. „Maži vaikai gali pasielgti neatsargiai, neįžvelgdami pavojaus, o šuo, net ir labiausiai dresuotas, pasielgti netikėtai. Jis nėra atsakingas už savo veiksmus kaip žmogus“, – perspėjo V. Mažeika.
Neretai su šuns laikymo problemomis susiduria žmonės, susižavėję filmuose matytais šunimis, bet neįvertinę savo galimybių.
Nemunaitiškio nuomone, filme viskas atrodo labai gražu ir lengva, tačiau, kad pasiektum trokštamą rezultatą, reikia įdėti labai daug darbo ir kantrybės, turėti žinių.
„Veisdamas šunis turėjau labai atsirinkti pirkėjus, nes pasitaikydavo emocinių žmonių, kurie sakydavo gražu gražu, o susidūrę su pirmaisiais sunkumais ieškojo ne sprendimų, bet atsisakydavo šuns.
Emocinius pirkėjus net pagąsdindavau, kad iki metų šuo šlapinsis namuose, apgrauš baldus, bus kitokių problemų. Vienus tai paskatindavo praregėti, kiti būdavo įsitikinę, kad jiems taip nenutiks.
Pasitaikydavo, kad būsimų šeimininkų ir rekomendacijų prašydavau. Tačiau net imantis tokių apsaugos priemonių, ir man teko apsvilti – atsiimti šunį ir jį perduoti kitiems šeimininkams“, – pasakojo haskių mylėtojas.