Nors visoje Lietuvoje pavasarį galima pamatyti vis daugiau modernių traktorių, nedideliuose smėlėtos ir akmeningos žemės sklypeliuose tarp pelkių ir miškų ūkininkaujantys dzūkai stengiasi neužmiršti ir senųjų arimo arkliais tradicijų. Ne tik patys aria, bet ir kasmet pakviečia su jais pasivaržyti kitų šalies regionų artojus bei ūkininkus iš Lenkijos Punsko krašto.
Šventė pradėta tradicinėmis Jurginių apeigomis, kurių metu šeimininkas apėjo lauką, jį persižegnojęs užarė duonos riekę į pirmąją vagą. Tik tada žemė buvo atrakinta ir ją galima vagoti plūgais.
Pirmosios vagos šventės metu jau penkioliktą kartą surengtos Tarptautinės arimo arkliais varžybos, respublikinės žirgų važiavimo ir jojimo ištvermės varžybos, konkūrų varžybos Lazdijų rajono savivaldybės mero ir Lazdijų sporto centro taurėms laimėti, karietų ir raitelių paradas bei rajono bendruomenių amatininkų mugė.
Arimo varžybų teisėjų komisija, vadovaujama Veisiejų seniūno Zenono Sabaliausko, šiemet sugriežtino taisykles – uždraudė arimo metu vesti arklius kitiems asmenims, todėl artojams beliko pasikliauti savo sugebėjimais juos suvaldyti.
Sudėtingiausioje arimo dvikinkiu plūgu rungtyje nugalėtoju pripažintas Lazdijų rajono Šlavantų kaimo ūkininkas Algirdas Motiejūnas.
„Ačiū visiems, aš to ir tikėjausi,“- tepasakė visą dieną varžovus šmaikščiomis replikomis erzinęs šlavantiškis, imdamas čempiono taurę iš Lazdijų rajono mero Artūro Margelio rankų.
Vienu arkliu tiesiausią vagą išarė svečias iš Biržų rajono Gediminas Čirgelis.
Kasmet, o ypatingai tais metais, kai vyksta kokie nors rinkimai, Pirmosios vagos šventėje savo arimo įgūdžius mėgsta demonstruoti politikai. Tuomet, kai ši šventė dar būdavo rengiama Veisiejų miestelyje, joje yra bandęs arti net ir Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Kadangi šiemet savivaldybių rinkimai jau pasibaigę, o iki Seimo rinkimų dar toloka, tai įprasto politikų antplūdžio Lazdijuose nebuvo. Arė šventės šeimininkas A.Margelis ir Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, o Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė tik stebėjo jų pastangas.