Nors derlius jau beveik nuimtas, ūkininkai juo nesidžiaugia, nes grūdų prikulta ženkliai mažiau nei praėjusiais metais. Taigi norint išgyventi, teks stipriai veržtis diržus, o kai kas jau svarsto ir apie ūkio bankroto skelbimą.
Kiek pasėjo, tiek ir prikūlė
Jaunasis ūkininkas Kęstutis Gausa, ūkininkaujantis Veisiejų seniūnijoje, 240 hektarų plote, sakė, kad javapjūtę beveik baigė. Beliko nukulti tik avižas, kurios dar ne visos prinokusios. Tačiau ir jas tikimasi sudoroti šios savaitės pabaigoje. Kęstutis teigė, jog kartu su broliais šiemet augino 60 hektarų žieminių rapsų, kurie derėjo kur kas prasčiau nei pernai. Iš vieno hektaro prikūlė 2,5 tonos grūdų, o pernai – daugiau kaip 3 tonas. Žieminių kviečių derlius irgi nedžiuginantis. Iš vieno hektaro prikūlė maždaug 1,5–2 tonas. Vasarinių kviečių – 1–1,2 tonos, žieminių kvietrugių – 3,5 tonos grūdų. O praėjusiais metais iš kai kurių žieminių kvietrugių plotų byrėjo net po 8 tonas grūdų iš hektaro. Taigi šiemetinis derlius akivaizdžiai mažesnis. Na, o žirnių, pasak jaunojo ūkininko, ūkininkaujančio nuo 2010 metų, kiek pasėjo, tiek ir prikūlė.
Džiovyklos paslaugų, anot Kęstučio, neprireikė, nes grūdai buvo sausi. Pagal bazinius rodiklius miežių drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 14 procentų. O ūkininkas pardavė juos 8 procentų drėgnumo. Žieminiai rapsai buvo 6 procentų drėgnumo, kai bazinis rodiklis – 9 procentai. K. Gausa tvirtino, kad grūdų kainos neblogos, bet bėda ta, kad nėra ko parduoti. Šiemetinis derlius išties kuklus. ,,Esu patenkintas supirkėjais, nes grūdus savo transportu patys paima iš kiemo. Nuo tonos grūdų sumoki 4 eurus ir – jokių rūpesčių. Seniau eilėse tekdavo sugaišti daug laiko, kartais stovėdavome jose net po 12 valandų“, – tvirtino Kęstutis.
Jis svarstė, kad gautų pajamų už realizuotus grūdus kažin ar užteks trąšoms nusipirkti, kurios brangiai kainuoja. Be to, 2016 metais įsigydamas javų kombainą ,,John Deere“, paėmė paskolą iš banko. Taigi turintis finansinių įsipareigojimų.
Ūkininkas užsiima ne tik augalininkyste, bet ir mėsine gyvulininkyste. Šiuo metu jis augina 115 mišrūnų galvijų. Taigi viena ūkio šaka, esant nesėkmingiems metams, nors šiek tiek kompensuos kitoje srityje patirtus nuostolius.
Krosnos seniūnijos ūkininkas Valdas Sujeta jau baigė doroti javų derlių. Grūdines kultūras šiemet jis augino maždaug 180 hektarų plote. Tai žieminius rapsus, žieminius kviečius, vasarinius rapsus ir apie 60 hektarų žirnių. Pastarieji derėjo labai prastai, lengvose dirvose smarkiai nukentėjo dėl sausros.
Praėjusią savaitę ūkininkas nukūlė paskutinius vasarinių rapsų plotus. Anot jo, visos kultūros derėjo tik patenkinamai. Grūdų prikulta nedaug. Žieminių rapsų prikūlė maždaug 2,8 tonos iš hektaro.
,,Kviečių buvo ir prastų, ir geresnių. O vasarinius rapsus buvome pasėję lengvose dirvose, todėl ant smėlio kai kur nunyko, nereikėjo nė kulti. Labai nukentėjo lengvose dirvose augęs vasarojus. Geriausiai ūkyje derėjo žieminiai rapsai“, – teigė V. Sujeta. Už žieminių rapsų toną ūkininkas gavo 351 Eur. Vasarinius rapsus pardavė UAB „Agrokoncerno grūdai“. Už jų toną gavo 372 Eur. Rapsų ūkininkas teigė neturintis kur sandėliuoti, todėl jų grūdus pardavė iškart nuo kombaino. Kas grūdus palaikė ir vėliau pardavė, esą laimėjo, nes vėliau pradėjo kilti ir kviečių, ir rapsų kainos.
Išankstinių grūdų pardavimo sutarčių ūkininkas sakė nesudarantis. Anot vyriškio, kartais gal ir geriau sudaryti sutartis, bet šiemet, kas turėjo išankstines sutartis, nelaimėjo, nes bekuliant javus kainos kilo. ,,Taigi sunku pasakyti, kas dažniau laimi – sudarę sutartis ar jų neturintys“, – tvirtino V. Sujeta, šią savaitę jau baigiantis žieminių rapsų sėją.
Pasėlių laukuose – žiaurus vaizdas
Veisiejų seniūnijos ūkininkas Mindaugas Tradišauskas šiemetinę javapjūtę vertinantis prastai, nes, anot jo, pasėlius nederlingose žemėse išdegino sausra. ,,Žiaurus vaizdas laukuose, kai pasižiūriu. Sėdžiu ant slenksčio kaip prie suskilusios geldos ir nežinau, ar jau skelbti bankrotą, ar dar kažką daryti“, – kalbėjo ūkininkas.
Ir avižos, ir žieminiai kvietrugiai per vasaros karščius išdegė. Grikiai atželia, bet jų pasėliai irgi optimizmo nekelia. Kažkiek grūdų galbūt dar prikuls. Avižų derlius nesieks nė tonos iš hektaro. Žieminių kvietrugių sakė prikūlęs tik po 1 toną iš hektaro ir dar mažiau.
Jo ūkis ekologinis, todėl M. Tradišauskas teigė nežinantis, iš kur bus nupirkti pašarų. Anot ūkininko, norint išgyventi, teks parduoti dalį mėsinių galvijų. Deja, ir čia tenka susidurti su didžiule problema – supirkėjų bandovežis neprivažiuojantis iki jo namų, nes kelias, vedantis nuo Varnėnų kaimo Saltoniškės link, kur įsikūręs ūkininkas, apaugęs krūmais, kliudo medžių šakos.
Supirkėjai pasakė, kad nevažiuos pas džiunglėse gyvenantį ūkininką paimti gyvulių. Savavališkai medžių ir krūmų pjauti pats ūkininkas negali, nes nuo liepos 1 dienos privaloma gauti rajono savivaldybės leidimą, jei norima net ir privačioje valdoje nugenėti didesnį medį ar jį nupjauti. Taigi sakė nenorintis turėti problemų su aplinkosaugininkais. Daugiau kaip 100 mišrūnų mėsinių galvijų laikantis ūkininkas netveria pykčiu dėl tokios netvarkos.
,,Tai argi čia tvarka? Nėra kam pasiskųsti, nes seniūnas atostogauja, meras – irgi. Tai negi mėnesį laiko aš turiu kentėti? Jeigu mėnesį laiko mes, ūkininkai, atostogautume, karvių nešertume, negirdytume, tai per tiek laiko galvijai atsidurtų toli, prie Vokietijos sienos, patys iki ten nueitų. Jei mes mėnesį nieko nedarytume, tai situacija būtų kritinė, po visus kelius galvijai išsivaikščiotų“, – sakė M. Tradišauskas. Taigi jei seniūnija kelio nesutvarkys, jis pasiryžęs protestuoti prie rajono savivaldybės, šalia kurios esančioje aikštėje atsivarys ir savo galvijus. Galbūt tada bus atkreiptas dėmesys į ūkininką užgriuvusią problemą.
Kalbintas Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas sakė žinantis šią situaciją. Ūkininkas skambino jam per atostogas ir išsakė priekaištus. Anot seniūno, dabar seniūnijoje – milijonai darbų, be to, ruošiamasi savaitgalį Veisiejuose vyksiančiai šventei, todėl visų darbų vienu metu nuveikti tiesiog neįmanoma. O visi visko norintys greitai. Pagaliau seniūnija neturinti ir brigados pjovėjų. Visgi dabar jau dirbantis, iš atostogų grįžęs seniūnas tvirtino į ūkininko situaciją žiūrintis jautriai ir labai žmogiškai, todėl tikrai pasistengsiantis, kad kelias kuo greičiau būtų sutvarkytas.
Šventežerio seniūnijoje ekologiškai ūkininkaujantis Edmundas Henrikas Jastramskas teigė, kad javapjūtė jo ir kitų šeimos narių ūkiuose dar ilgai nesibaigs, nes auginantys ir aliejines kultūras. Saulėgrąžos dar tik žydi. ,,Nukūlėme spelta kviečius, žirnius, rugius su mišiniu, dabar baigiame kulti raudonuosius dobilus. Šiuo metu juos valome“, – kalbėjo ūkininkas. Grūdų derlius, anot jo, visai prastas. Speltos kviečių prikūlė apie pusę tonos iš hektaro. Taip atsitiko dėl to, kad spelta kviečiai buvo vėlai pasėti šlapioje dirvoje, po to pakenkė ir karštis – ant kalnelių javai išdegė. Rugiai su vikiais irgi derėjo prastokai. Vikių iš 40 hektarų prikūlė tik apie pusantros tonos. Rugių – šiek tiek daugiau. ,,Raudonieji dobilai derėjo geriau. Juos auginame pagal sutartį, gausime beveik 3 eurus už kilogramą. Spelta kviečius paliksime sėjai. Kiek liks, anūkė Agnė Juknevičienė perdirbs savo malūne“, – tvirtino ūkininkas.
Pasiliks sėklai
Jis sakė, kad žieminiai rapsai neperžiemojo. Pernai jie buvo pasėti labai anksti, viskas lyg ir gerai buvo, sudygo, o paskui liūtis suplakė žemę, suniokojo pasėlius. Vėliau juos tręšė, šie lyg ir atsigavo, bet pavasarį, kai užklupo šalnos, nebuvo sniego, iššalo. Taigi rapsus teko atsėti, paliko tik porą hektarų sėklai, kur geriausiai žiemojo. Prikūlęs sėklos, ūkininkas jau pasėjo žieminius rapsus. O atsėtų vasarinių rapsų dar kol kas nekūlė.
Paklaustas, kaip vertina šiemetinę javapjūtę, E. H. Jastramskas sakė, kad javapjūtė gera, tik derlius prastas. ,,Dobilai neblogai derėjo, linai gražiai atrodo, saulėgražos, grikiai. Jų dėka galbūt atsigriebsime. Badu nemirsime ir neverksime atsisėdę“, – sakė ūkininkas.
Pasiteiravus, kada galime tikėtis įsigyti naujojo derliaus ekologiško aliejaus, vyriškis tvirtino, kad dar nekulti linai, vasariniai rapsai. Taigi ekologiškų aliejaus produktų bus galima įsigyti tik po mėnesio laiko. Saulėgrąžų aliejaus turbūt teks palaukti dar ilgiau, nes jos vargu ar sunoks per mėnesį.
,,Šiaip kokie yra metai, tokius reikia juos ir priimti, kukliau planuoti išlaidas. Su gamta juk „nepašposysi“. Tų gerųjų metų sąskaita, kurie buvo anksčiau, reikia pragyventi šiais metais, o kiti metai, tikėkimės, žemdirbiams bus palankesni“, – viltingai kalbėjo vienas iš autoritetingiausių ir labiausiai patyrusių rajono ūkininkų.