Lapinių daržovių ir prieskonių verslą Lietuvoje sukūręs E. Masevičius iš Lietuvos išvyko dar 1997 m. kaip ir dauguma emigrantų, ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau jau po trejų metų sugrįžo į gimtinę.
Praėjus daugiau nei 17 metų ūkininkas sėkmingai vysto verslą, o įmonės „Evaldo daržovės“ produkciją galima išvysti daugelio prekybos centrų lentynose. Tačiau vyras nesiruošia sustoti. Modernėjant žemės ūkio technikai, E. Masevičius nenori atsilikti nuo pasaulinių tendencijų.
„Stengiamės kuo daugiau automatizuoti visus ūkyje vykstančius procesus. Norime, kad nuo durpių išpylimo iki pasodinimo ir auginimo procesas būtų automatinis. Bandome pasinaudoti inovacijomis, jas diegti savo ūkyje. Atsiranda skirtingų produktų, kuriems reikia specialių auginimo sąlygų, todėl automatizavimas vienintelė išeitis“, – teigia augintojas.
Nemaža rizika
Ir nors kitose Europos šalyje tokios inovacijos yra naudojamos labai plačiai, Lietuvoje ūkininkai vis dar prisibijo naujovių. Pasak E. Masevičiaus, pagrindinis faktorius, kuris atbaido augintojus – investicijos.
„Tokia praktika yra įprasta Olandijoje, o mes Lietuvoje labai atsiliekame nuo automatizavimo. Tai yra finansinis klausimas. Ne kiekvienas ūkininkas yra pasiruošęs investuoti didelius pinigus, ne kiekvienas tuos didelius pinigus ir turi. Visada yra rizika, nes nežinai, ar tai duos naudos, ar atsipirks.
Labai sunku numatyti rezultatą, nes rinka gali labai greitai pasikeisti, todėl, tai yra šiokia, tokia loterija. Investuojame didelę dalį savų pinigų, o taip ieškome įvairiausių paramų. Daržovių sektorius, o ypač žaluminių, tikrai kyla, o salotų ir kitų žalialapių daržovių vartojimas yra padidėjęs“, – sako verslininkas.
Abipusė nauda
Automatizuojamas ūkis, pasak E. Masevičiaus nereiškia darbo vietų sumažėjimo, atvirkščiai, tai palengvina darbą esamiems darbuotojams bei padidina gamybos našumą.
„Daugeliui gali pasirodyti, jei yra vystomas automatizuotas darbas, sumažėja darbo vietų. Nieko panašaus. Yra reikalinga žmonių priežiūra, kad operacijos vyktų sklandžiai. Nauji, automatizuoti įrenginiai palengvina žmonių darbą, o dirbant tokių mašinų, darbo našumas padidėja 10-15 kartų. Nėra reikalingas didelis tempas, o pats žmogus yra reikalingas ir darbuotojai tikrai niekur nedingsta“, – teigia augintojas.
Anot E. Masevičiaus, mechanizuotas operacijos žemės ūkyje padeda pritraukti naujų darbuotojų.
Darbuotojų amžius didėja, o norint pritraukti jaunimą, reikia parodyti inovacijas, naujoves. Jaunimas kur kas mieliau dirba nesusitepdamas rankų. Principas paprastas – kelių mygtukų paspaudimu būtų atliekamas visos operacijos. Žmogui yra daug maloniau dirbti, kai nėra pavargstama, nepersidirbama, todėl į tokį darbą yra lengviau pritraukti žmones“, – sako verslininkas.
Užsidirbti galima ir Lietuvoje
Kalbėdamas apie darbą daržovių ūkyje Lietuvoje ir užsienyje, E. Masevičius nemato didelio skirtumo.
„Kartais nežinau, ko žmonės nori. Pavyzdžiui, pas mus, gerai besidarbuojantys pakuotojai uždirba 800-1000 eurų, tada kyla klausimas, ar verta važiuoti į Vokietiją, Olandiją ir atskaičius visas išlaidas, pragyvenimą, dirbti už tuos pačius pinigus. Sakoma, kad tose šalyse uždirba po 1500-2000 eurų, bet viską sudėjus ir atėmus išlaidas neuždirbama kur kas daugiau nei Lietuvoje.
Pasak E. Masevičiaus, į automatizuotą ūkį atėjęs dirbti naujas darbuotojas yra apmokomas nuo pagrindų.
„Pagrindinės operacijos yra išmokstamos darbo vietoje. Tai galima pavadinti gyvenimo mokykla. Nėra vienodai veikiančių mašinų ir bendrai jų Lietuvoje nėra daug. Jei mes susirandame žmogų, mes ji apmokoma nuo pradžių iki galo“, – aiškina ūkininkas.
Verslininkas nepamiršta ir vyresnio amžiaus žmonių. Anot jo, visiems, kurie gali, sugeba ir nori dirbti duris jo ūkyje yra atviros.
„O kur dėtis vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mato, kad dar gali dirbti ir jaučiasi reikalingi visuomenei? Tokius žmones mes su mielu noru įdarbinam“, – teigia E. Masevičius.
Ateitis
Kalbėdamas apie ateitį E. Masevičius lieka ištikimas savo tikslui.
„Ateityje matau, tik mechanizuotą darbą. Robotai, automatika palengvins žmonių darbą ir prisidės prie didesnės gavybos“, – sako vyras.
Kaip teigia verslininkas, tikruoju žemės ūkiu galima vadinti tik visų procesų visumą, nuo iki.
„Pradedant nuo užauginimo ir baigiant pristatymu į prekybos tinklą. Tik tada yra gaunama didžiausia pridėtinė vertė. Bus taip, kad tas, kas užaugino, tas ir supakavo, ir nuvežė į prekybos centrą“, – sako E. Masevičius.