Utenos bei Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybės prašo, kad Vyriausybė iš rezervo fondo kompensuotų liepos ir rugpjūčio mėnesiais škvalo bei krušos padarytus nuostolius. Valstybės pagalbos ketina prašyti ir Širvintų rajono savivaldybė.
Rezervo fondas turi dugną
Šįmet Vyriausybės rezervo fondui iš viso buvo numatyta skirti
4 mln. Lt. Dar iki liepos mėnesį siautusios stichijos buvo išleista per 400 tūkst. Lt, be to, dalį lėšų būtina palikti, nes niekas negali garantuoti, kad stichija neįsisiautės per likusius keturis šių metų mėnesius. Kiek lėšų ketinama skirti nukentėjusiesiems šią vasarą? Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis kalba aptakiai. Galbūt kompensacijoms bus skirta 2–2,5 mln. Lt, tačiau galutinį sprendimą artimiausiu laiku turėtų priimti Vyriausybė.
„Prioritetas, skiriant Vyriausybės rezervo lėšas stichinių nelaimių nuostoliams atlyginti, bus teikiamas gyventojams, kurių patirti nuostoliai susiję su tinkamų gyventi sąlygų atkūrimu vieninteliame gyvenamajame būste. Skiriant lėšas taip pat bus atsižvelgiama į gyventojų socialinę padėtį, padarytos žalos mastą ir į tai, kokią dalį gyventojų patirtų nuostolių atlygino draudimo bendrovės“, – primenama Finansų ministerijos rašte. Be to, atlyginami bus tik fizinių asmenų patirti nuostoliai, o verslo subjektams tokio pobūdžio kompensacijos nenumatytos.
Savivaldybės suskaičiavo nuostolius
Neringos meras Antanas Vinkus apie kompensavimo būtinybę užsiminė jau prieš mėnesį, kai aud¬ra Neringoje išvertė daugybę tvirtų medžių, nuniokojo kopas. Jau pirmosiomis dienomis buvo suskaičiuota, kad iš savivaldybės biudžeto finansuojamos komunalinio, vandens bei elektros ūkio įmonės patyrė apie 200 tūkst. Lt nuostolių. Į šią sumą neįtraukti nuostoliai, patirti Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Šalčininkų rajone kruša ir škvalas, pasak mero Zdislavo Palevičiaus, padarė nuostolių už daugiau kaip 2 mln. Lt. Stichija sunaikino grikių, žirnių bei bulvių pasėlius, išguldė grūdinių kultūrų laukus. Vien tik ūkininkams padaryta žalos už 1,4 mln. Lt.
Be to, apie 350 tūkst. Lt įvertinti nuostoliai, padaryti gyvenamiesiems namams bei kitiems pastatams. Pasak mero, apie 200 tūkst. Lt prireikė neatidėliotiniems stichijos padarinių likvidavimo darbams atlikti.
Minėti nuostoliai neišgalvoti. Štai liepos 1 d. Utenos rajone siautusi aud¬ra „Lietuvos draudimo“ klientams padarė nuostolių už 140 tūkst. Lt, įregistruoti 122 pranešimai apie nuostolius. Liepos 6–9 d. dėl Šalčininkų rajone siautusio škvalo ir aud¬ros „Lietuvos draudimas“ užregistravo 485 žalas už 530 tūkst. Lt.
Rugpjūčio 22 d. vėtra nusiaubė Lapelių kaimą Širvintų rajone. Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis sakė, kad per audrą nukentėjo 6 gyvenamieji namai bei 13 ūkinių pastatų. Pagrindinė kaimo gatvė pasikeitė neatpažįstamai – vėtra išvertė net 40 medžių. Pasak seniūno, patirtų nuostolių nesugebės padengti nei seniūnija, nei rajono savivaldybė. Bus kreipiamasi į Vyriausybę.
Galimybės apsaugoti savo turtą
Nukentėjusieji jau dabar pataria patikrinti šalia gyvenamųjų namų augančių medžių tvirtumą. Jei kyla nors mažiausių abejonių, svarbu nepaisyti emocijų ir medžius nupjauti. Apskritai nelaimės pakeitė gyventojų požiūrį į savo turto ir gyvybės draudimą. Štai vienos draudimo kompanijos užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa. Paaiškėjo, kad dėl padažnėjusių stichijų apie 16 proc. apklaustų piliečių mano, jog reikia apdrausti savo turtą ir gyvybę, o 7 proc. tai jau padarė.
Kol kas Lietuvoje apdraustas tik kas ketvirtas namų ūkis, todėl, prasiautus audrai, realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o trys ketvirtadaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatinėti savo lėšomis.
Norint išvengti nepageidaujamų nuostolių, kurie kyla dėl nenugalimos jėgos (force majeure), būtina apdrausti savo turtą draudimo bendrovėse, tačiau reikia atsižvelgti į draudikų pateikiamas sąlygas dėl nuostolių atlyginimo nenugalimos jėgos atveju. Nuostolių atlyginimo arba bent jau vienkartinės kompensacijos gali tikėtis ir asmenys, neapdraudę savo turto draudimo įmonėse, tačiau kreipęsi į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikę prašymą nenugalimos jėgos (audrų, liūčių ir škvalų) nuostoliams atlyginti.
Bet kuriuo atveju patyrus nuostolių rekomenduojama kreiptis į vietos savivaldybę dėl žalos atlyginimo, prašyti informacijos dėl tolesnių veiksmų patyrus žalą, taip pat teikti prašymus ir argumentuotai pateikti nuostolių faktus, nes besikartojančios gamtos išdaigos vis labiau siaubia Lietuvą, todėl savivaldybės koreguoja savo rezervų fondus nuostoliams, atsiradusiems ekstremalių situacijų metu, atlyginti.