Jonavoje, Basanavičiaus gatvėje, yra įsikūrusi nedidelė krautuvėlė, ant kurios iškabos jau iš tolo matyti: „Auginame, gaminame, parduodame“.

Jos šeimininkai – vos daugiau nei prieš dvejus metus iš JK grįžę sutuoktiniai Sandra ir Karolis. Kai lankėmės, už prekystalio stovėjusi šeimininkė kaip tik aptarnavo pirkėją.

Sandra atvira – jų parduotuvėlėje parduodami tik patikrinti ir išskirtinės kokybės gaminiai, o iš šeimos ūkio atkeliauja ir jos pačios augintos daržovės, uogos, vaisiai, naminiai kiaušiniai ir net šakočiai.

Iš Anglijos – į Lietuvos kaimą

Į Anglija Sandra pasakojo išvykusi iškart, kai baigė mokyklą, mat ten tuo metu jau gyveno jos tada dar tik būsimas vyras Karolis.

„Buvome jauni ir įsimylėję, o aš išvykau paskui meilę“, – parduotuvėlėje, popiet, kai lankėmės, sėdėdama ant ką tik atsineštos ir prie prekystalio pasistatytos kėdės pasakojo ji.

Anglijoje Sandra baigė ir mokslus – verslo vadybą, taip pat įgijo buhalterės žinių. Kaip juokėsi, šeimai trumpai pagyventi teko ir Londone, tačiau ji pati ten iškentėjusi vos mėnesį, nes, kaip sakė, miesto gyvenimas – tikrai ne jai. Vėliau šeima išsikraustė į nuošalesnį miestelį.

Laikui bėgant šeima Anglijoje užgyveno ir turto: turėjo namą, valdė buhalterinę įmonę, įdarbinimo agentūrą, turėjo nuosavą barą. Šiai dienai, kaip prasitarė, jų rankose liko tik įdarbinimo agentūra, o kiti verslai buvo parduoti.

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė verslą

Kad reikia viską mesti ir grįžti namo, į Lietuvą, šeima sakė nusprendusi vos per vieną naktį.

„Kai gimė vaikai priėjome tą momentą, kada supratome, jog visų pinigų neuždirbsime ir norėjosi būti arčiau savo artimųjų ir per vieną naktį nusprendėme, kad viską parduodame ir keliaujame į Lietuvą“, – atsiminė ji.

Anglijoje šeima iš viso išgyveno 12 metų.

Nustebino išskirtiniais šakočiais

Kol kalbėjomės parduotuvėlėje, į ją vis užsukdavo vienas kitas pirkėjas, o Sandra, atsiprašiusi mūsų, mielai jį priimdavo ir patardavo dėl geriausio pasirinkimo. Jiems išėjus pokalbis būdavo tęsdamas.

Paklausta, ar sunku buvo viską metus Anglijoje nuo nulio viską pradėti Lietuvoje, ji patvirtino, kad lengva tikrai nepasirodė, o parduotuvę šeima atsidarė po grįžimo praėjus maždaug metams.

Šiandien šeima gyvena šimtametėje sodyboje, kurią Karolis paveldėjo iš savo giminių, o aplink esanti žemė yra užsodinta įvairiausiomis daržovėmis, uogomis ir vaisiais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėje.

Taip pat ūkyje yra ir gyvulių: avių, kalakutų, ančių, žąsų, vištų, juodųjų vištų, tačiau jų mėsa neprekiaujama.

„Turime ir ponį bei mūsų numylėtinę gyvatę. Ji yra 2 m. ilgio“, – juokdamasi pridūrė Sandra ir pavardijo, kad augina dar du hektarus braškių, hektarą šaltalankių, turi šilauogių, serbentų, moliūgų.

Kol į parduotuvę užsukęs kitas klientas rinkosi prekes, o šeimininkė jam patarinėjo, kuri mėsa gardesnė, mes apžiūrėjome čia parduodamą produkciją. Ji čia – įvairių gamintojų, o kai kurios prekės atkeliavusios ne tik iš Lietuvos.

„Štai čia yra padažas salotoms“, – rodė Sandra ir prasitarė, kad jis atsivežtas iš Kretos. Taip pat parduotuvėlėje galima rasti putpelių kiaušinių, įvairių sirupų, arbatų, ūkininkų gaminamo acto, natūralių pomidorų padažų ir panašiai.

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė verslą

„Kepame ir išskirtinius šakočius. Esame vieninteliai Lietuvoje, kurie kepa spalvotą šakotį, nes dauguma tik apipila glaistu“, – rodydama į šakočių lentyną sakė moteris, tačiau apgailestavo, kad šiuo metu trispalvės spalvų šakočio neturi, mat dar šį rytą jį supakavo ir išsiuntė klientui.

Iškepti tokį šakotį, anot jos, labai sunku. Geltonai spalvai išgauti, kaip vardijo, reikalingi šaltalankio milteliai, raudonai – burokėlio, žaliai – lapinio (angl. kale) kopūsto lapo. Kepėme ir melsvus šakočius – su mėlynėmis“, – gyrėsi ji.

Siunčia žinutę emigrantams

Kad viską spėtų tiek ūkyje, tiek darže, tiek parduotuvėje, Sandra su vyru sakė kiekvieną rytą atsikelianti 5 val. ryto, tada išleidžianti vaikus į mokyklą, o paskui važiuojanti dirbti į parduotuvę.

„Taip būna nuo antradienio iki šeštadienio. Tuo metu vyras dirba ūkyje. Paskui po darbo grįžtu 18 val. ir einu toliau darbuotis į ūkį, nes turime didelius šiltnamius“, – kaip atrodo eilinė šeimos diena, sakė ji.

„Tik nepagalvokite, kad mes nuolat dirbame ir persidirbame, – įspėjo Sandra, – sekmadienis ir pirmadienis mums – šeimos dienos. Per jas mes paprašome tėvų, kad prižiūrėtų ūkį ir keliaujame po Lietuvą“.

Nors nuo parduotuvės atidarymo jau praėjo metai, moteris sako, kad vien iš jos pragyventi šiandien dar būtų sunku, nes visos pajamos tuoj virsta naujomis investicijomis.

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė verslą

„Tai šaldytuvo reikia, tai dar ko, o ir ūkį išlaikyti reikia“, – sakė ji ir užsiminė, kad dalis šeimos pajamų šiandien dar ateina iš Anglijoje turimo verslo.

„Bet aš tikrai nesuprantu, kai kiti sako, kad Lietuvoje negalima gyventi. Kaip tik sakau, kad ir Lietuvoje gyventi galima.

Šiandien aš džiaugiuosi, kad grįžome, bet džiaugiuosi ir kad buvome išvažiavę. Pamatėme pasaulio, pakeliavome po Europą ir vis tiek grįžome čia, nepabijojome, bet buvo tikrai verta. Vis tiek jokie pinigai ir niekas neatpirks tos šeimos ir artumo. Esame laimingi čia“, – džiaugdamasi sakė ji.

Paklausta, koks šiuo metu yra populiariausias parduotuvėlės produktas, Sandra vienos prekės išskirti negalėjo ir sakė, kad visas jas perka panašiai.

„Turime klientų, kurie pas mus atvyksta ir iš Utenos. Jie sako, kad čia yra labai malonus aptarnavimas. Būna, atvažiuoja ir iš Kauno žmonės“, – vardijo ji.

Kitos tokios išskirtinės ir ekologiškų prekių parduotuvėlės Jonavoje, kaip teigė, nėra, tačiau jai tokia ir atsirastų, Sandra sakė, kad jos šeimininkams būtų pasirengusi nuoširdžiai pagelbėti.

„Jei sužinočiau, kad atsidaro dar viena tokia parduotuvė, patarčiau jiems, pasakyčiau, kad nedarytų tų klaidų, kokias aš dariau. Manau, kad konkurencija yra sveika“, – išlydėdama mus kalbėjo parduotuvės šeimininkė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (182)