Per vienuolika metų jos ūkyje išsirito milijonai sraigių, kurias verslininkė naudoja ne tik maistui. Retas ūkininkas galėtų pasigirti 260 tūkst. augintinių ūkiu. O tokį turinčiai trakiškietei Janinai tokiam būriui net nereikia didelės fermos.
Tūkstančiai jos sraigių kuo puikiausiai išsitenka kelių arų aptvare šalia namų. Tokį ūkį sunku net pamatyti. Šiltą dieną ūkininkės augintinės slepiasi po hibridinių pekininių kopūstų, krienų lapais ir medinėmis lentomis. Bet tereikia menko lietaus, kad į paviršių sukiltų tikras gyvybės knibždėlynas.
„Sraigė – naktinis padaras, dieną ji miega“, – pasakoja J. Krikštaponienė, kilstelėdama vieną aptvaro konstrukciją. Jos apačioje prilipusi visa sraigių jūra.
Pusė milijono augintinių
J. Krikštaponienei dabar toks verslas gerokai paprastesnis, nei tada, kai ją sugundė mintis gyvenimą pasukti netradicinės žemdirbystės kryptimi.
„Sraiges auginti ryžausi susidomėjusi kitų augintojų pasakojimais. Tada per televizorių dažnai rodydavo, kaip lietuviai atrado naują verslą ir kaip tai perspektyvu“, – trakiškietė prisipažįsta turėjusi drąsos veltis į egzotišką avantiūrą. Šeima pirmiausia nusipirko 4000 afrikinių sraigių po 2 litus ir ėmėsi darbo.
„Visko buvo: ir nuopuolių ir pakilimų“, – neslepia verslininkė.
Į netradicinį ūkį investavę gana nemažus pinigus, Krikštaponiai jau pirmais metais suprato, kad vargo netrūks. Visa perskaityta informacija apie maistui auginamas sraiges pasirodė tik teorinė, tačiau iš tiesų Lietuvoje netiko.
Per pirmus metus trakiškiečių kieme tiek mažų, tiek didelių sraigių priviso per pusę milijono. Šeimininkai aplink savo mažyles šokinėjo dieną naktį: jas prausė, maudė, atrinko, o pelnas iš ūkio judėjo lėčiau už pačią sraigę.
Jei ne Janinos kantrybė, netradicinė verslo idėja būtų jau tikriausiai užgesusi. Prieš dešimtmetį sraigininkystė buvo sudominusi ne vieną, kūrėsi tokių ūkininkų asociacijos, bet dabar sraigių augintojų Lietuvoje likę nedaug.
Sraigių karalystė
Šiandien J. Krikštaponienė jau nebesigaili dėl tokios avantiūros. Sraigininkė perprato visas tokio verslo subtilybes, atrado tinkamiausias taisykles augintinėms ganyti.
„Tai dabar yra mano gyvenimo būdas ir pomėgis“, – džiaugiasi Janina, savo veiklą išplėtusi nuo paprasčiausios sraigienos iki sraigių turizmo.
Krikštaponių sodyboje ant kiekvieno kampo pasitinka pačios šeimininkės gamintos dekoracijos: molinės, betoninės, akmenukais lipdytos sraigės ant namų sienų, ant kolonų, ant tvorų ir gėlynuose. Svečiams Janina iš modelino prilipdžiusi ir mažyčių suvenyrų lauktuvėms. Kieme – sraigienos gaminių krautuvėlė, cechas.
„Lankytojų sulaukiame iš visos Lietuvos. Dėmesiu tikrai nebegalime skųstis“, – patikina verslininkė.
Valgyti nedrįso
Kelionę pas sraiges J. Krištaponienė pradeda nuo patalpos, kur šiuo metu miega motininė sraigių banda. 3000 gyvūnų aplipę specialų stelažą jau baigė savo misiją ir keliaus į perdirbimą.
„Tai yra mūsų maistinės „Helix Aspersa Maxima“ veislės afrikinės sraigės. Pavasarį jos priperėjo 260 tūkst. naujų sraigių. Šitos ganosi lauke ir dabar laukia savo eilės į cechą. Sraigės auginamos vieną sezoną, apie penkis mėnesius“, – pasakoja Janina.
Negavę drėgmės ir maisto, šie moliuskai ilgam užsnūsta. Šeimininkai juos surenka, nuplauna, išvalo ir neša į skerdyklą – mažytę patalpą, kur surenkama sraigių mėsa.
Ji šaldoma, o paskui naudojama troškiniams, užtepėlėms, paštetui, kemšamos „burgundiškos sraigės“. Taip pat ūkyje renkami sraigių kiaušinėliai, Janinos vadinami ikrais.
Nors sraigiena labai baltyminga, turi daug maistinių medžiagų, ūkio šeimininkė prisipažįsta ja dažnai nesimėgaujanti. Kad ir kaip būtų keista, verslininkė tik po šešerių veiklos metų paragavo savo augintinių mėsos.
„Niekaip negalėjau išdrįsti“, – prasitaria Janina.
Namų augintiniai Ir dabar J. Krikštaponienei mieliau savo augintines prižiūrėti, nei valgyti.
Ypač jos mylimos naujosios – „Achatina“ veislės – sraigės. Jos gali užaugti ir iki kilogramo.
„Porą metų auginu šitas dičkes. Sako, kad egzotiniuose kraštuose ir jas valgo, bet aš auginu kaip namų gyvūnėlius“, – šypsosi ūkininkė. Dabar Janina augina aštuonių skirtingų rūšių achatinas.
Vienos mažesnės, kitos – didesnės, skiriasi šitų pilvakojų kiautų ir kūno spalvą. Jos kur kas drąsesnės ir smalsesnės nei maistinės.
„Pirkau jas iš veislyno. Vienas veisėjas Kaune tokių sraigių turi net 42 rūšis. Dabar jau tampa madinga namuose auginti sraigę“, – patikina trakiškietė.
Ir jos ūkyje didžiosios afrikinės sraigės vis dažniau sulaukia naujų šeimininkų. Daug kas jas perka vaikams, moterys – odos procedūroms.
„Sraigių gleivės gydo problemišką odą. Tiesiog užsidedi jų ir nieko daugiau daryti nereikia“, – pasakoja Janina, bet prisipažįsta pati to nebandžiusi. Trakiškietė pas savo augintines ateina kas vakarą išvalyti jų dėžučių, pašerti. Ėda šie gyviai salotų lapus, miltus, agurkus, moliūgus ir kitas sultingas daržoves bei vaisius.
„Tai ne karvė. Jei nepaduosi maisto, užmigs ir palauks. Vandeniu palaistai ir vėl sraigė juda“, – šypsosi pašnekovė, vieną savo achatiną traukdama iš vandens dubenėlio. Šie gyvūnai tokias SPA procedūras itin mėgsta. Miega sraigės kokoso drožlių kupetose.
„Achatinos reiklios šilumai. Žiemą jas ketinu nešti į vonią. Pernai lauke su maistinėmis paleidau į aptvarą, prisiveisė, o kai atšalo naktys, visos nugaišo“, – apgailestauja augintoja.
Keičia lytį
„O čia mūsų perykla“, – krūvą vienkartinių indelių toje pačioje „fermoje“ parodo Janina.
Mažose dėžutėse achatinų kiaušiniai per gerą mėnesį, nieko nedarant, virsta sraigiukais.
„Sraigė yra hermofroditas: ji gimsta patinu, susiporuoja su kitu patinu, o kai atsiskiria, tampa patele ir deda kiaušinius. Atlikus tokį darbą vėl grįžta vyriškoji giminė“, – aiškina J. Krikštaponienė.
Per metus sraigė daugybę kartų dauginasi ir deda kiaušinius. Tokius procesus ypač sunku kontroliuoti maistinių sraigių ganyklose, kur jų gyvena tūkstančiai.
„Išsiritus per daug jauniklių, pati banda tampa labai nelygi: vienos sraigės jau tinka perdirbti, kitos dar per mažos“, – tokią klaidą Janina suprato pirmaisiais savo ūkio metais.
Dabar ji tokius dalykus jau moka reguliuoti. Išmoko J. Krikštaponienė ir savo augintines sulaikyti nuo per didelės laisvės. Laikomos gana laisvai, jos gali iššliaužti iš aptvarų, dėžučių. Joms sustabdyti Janina pagamina specialų tepalą iš sodos, druskos ir solidolo. Pagal rekomendacijas naudotos druskos tabletės augintojai nepasiteisino ir net pakenkė sraigėms. Nuo drėgmės tabletės ištirpdavo ir augintines pražudydavo.
„Kiekvieną dieną tokiame ūkyje yra ką veikti. Dažniausiai viską darau viena, šeima padeda, bet per daug jų nevarginu. Vaikai užaugo, savo gyvenimus turi“, – pasakoja anūkę Mėją šalia sraigių aptvaro glausdama močiutė.
Šiuo metu Janinos sraigių sezonas jau eina į pabaigą. Nors šaltas pavasaris ir karšta vasara tokiam ūkiui nebuvo labai geros sąlygos, J. Krikštaponienė planuoja surinkti pakankamą kiekį produkcijos. Kitais metais žada auginti gal ir mažiau sraigių – tai priklausys nuo realizacijos. Iš 260 tūkst. sraigių galima gauti apie dvi tonas sraigienos.