Ieškantiems uždarbio - avių auginimas: ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio

Dėl afrikinio kliaulių maro virš kiaulininkystės pakibus Damoklo kardui Lietuvoje ūkininkams siūloma imtis kitų gyvulininkystės rūšių. Viena iš alternatyvų – avininkystė, tačiau ekspertai pastebi, kad aviena Lietuvoje itin nepopuliari, o ir lietuviškų avių vilna nelabai žavi pramonininkus.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje buvo auginama apie 100 tūkst. avių. Nuo 2011 m. jų skaičius augo po maždaug 20 tūkst. kasmet.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius tikino, kad Lietuvoje gamtos sąlygos auginti avis tinkamos, bet kiaulininkystę ūkininkams, jo teigimu, būtų parankiau keisti į paukštynus.

„Čia skirtingos ūkio šakos ir pašarų bazė. Kiaules auginant nereikia tiek žemės turėti, o avims reikia - ir ganymui, ir pašarui paruošti. Pastatai visiškai skirtingai pritaikyti. Realesnis variantas būtų, kad didelės kiaulių fermos būtų paverstos į paukštynus“, - teigė jis.

Pats 1,5 tūkst. avių auginantis ūkininkas pasakojo, kad dar praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo laikoma apie 1,5 mln. avių, todėl potencialo visgi yra.

Iš kitos pusės ūkininkas supranta, kodėl avys nėra pačios mylimiausios žemės ūkiu užsiimančių gyventojų. Paklaustas, ką auginti pelningiau – kiaules, paukščius ar avis, Ž. Augustinavičius atsakė: „Kiaulės ir paukščiai daug pelningesni nei avys. Čia pinigų apyvarta daug greitesnė, ypač kalbant apie paukščius“.

Nepaisant to, pašnekovas mato geras galimybes avieną eksportuoti. Pasak jo, auginat geras veisles eksporto galimybės beribės.

Lietuviai nemyli avienos

Tuo metu Lietuvoje aviena kol kas negali pasigirti populiarumu tarp gyventojų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys skaičiuoja, kad suvartojamos avienos vienam gyventojui per metus tenka vos 0,2 kg.

„Vidaus rinkoje aviena labai nepopuliari. Gal aviena ir būtų perspektyvi mėsa, bet mes neturime tradicijos. Antras dalykas – prekybininkai sako, kad nėra poreikio pirkti. Eksportuoti galėtume, bet reikėtų, kad avys būtų mėsinės ir turėtume dideliais kiekiais“, - kalbėjo jis.

Kad avienos lietuviai nelabai myli, pripažįsta ir prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. Pasak jos, į šio tinklo parduotuves atkeliauja tik lietuviška aviena, tačiau pirkėjai jos negraibsto.

„Ją (avieną – red.) tiekia didieji šalies mėsos perdirbėjai, kurie superka Lietuvos ūkininkų užaugintus gyvulius, galvijus ir paukščius“, - komentavo pašnekovė.

Pasak jos, tarp klientų populiariausia lietuviška kiauliena. Tai nulemta vartojimo tradicijų.

„Kasdien šios mėsos mūsų parduotuvėse nuperkama maždaug 20 tonų. Po kiaulienos rikiuotųsi paukštiena, po to – jautiena, veršiena, triušiena ir tik paskui – aviena. Tačiau, palyginus su kiauliena, kitų mėsos rūšių paprastai suvartojama kelis kartus mažiau“, - tęsė ji.

„Maxima“ atstovė skaičiavo, kad per mėnesį šio tinklo prekybos centre parduodama apie 2,2 tonos avienos. Pardavimai jau kuris laikas stabilūs.

„Avienos pardavimai stipriai nekinta jau kelerius metus, - pridėjo ji. - Pakankamai žemą avienos paklausą lemia vartojimo tradicijos. Lietuvoje ši mėsos rūšis nėra populiari ir retai naudojama tradicinėje virtuvėje. Mažą paklausą lemia ir pakankamai aukšta, tarkime su kiauliena, avienos kaina“.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesį kilogramas jautienos kumpio vidutinė mažmeninė kaina siekė 21,37 Lt, kiaulienos – 15,66 Lt, o avienos kaina “Maxima“ parduotuvėse – apie 39,59 Lt.

„Rimi” viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė teigė, kad šio prekės ženklo parduotuvėse parduodama taip pat tik lietuviška aviena.

Kartu parduotuvių tinklo atstovė pastebi, kad avienos parduodama vis mažiau.

„Šiais metais avienos parduodame šiek tiek mažiau nei pernai“, - sakė ji. Pasak G. Bielskytės, per pirmus šių metų aštuonis mėnesius avienos parduota apie 15 proc. mažiau.

„Vasarą avienos, kaip ir visos mėsos, vartojimas šiek tiek sumažėja. Atšalus orams, jos pirkėjai perka daugiau“, - pridėjo ji.

Vilna pasaulio nesužavėsi

Be mėsos avis auginantys ūkininkai gali pasiūlyti ir vilnos. Tačiau ir čia labai nudžiugti nėra kur. Lietuvos klimate augusių avių vilna nežavi pramonininkų.

„Tai nėra labai paklausi produkcija. Reikia gerai pasistengti, kad ją būtų galima realizuoti, - prisipažino 1,5 tūkst. avių auginantis Ž. Augustinavičius. - Negalime konkuruoti su kokybiška vilna, kur kokybiškiems verpalams naudojama“.

Pasak pašnekovo, verpalų, pagamintų iš kokybiškos vilnos, pavyzdžiui, iš Naujosios Zelandijos, ir lietuviškos, kaina gali skirtis daugiau nei du kartus.

Vis dėlto pašnekovas prisipažino, kad pavyksta vilną parduoti Lietuvos mažoms gamykloms, kurios iš lietuviškos vilnos gamina siūlus ar apklotus.

Gąsdina negyvas plaukas

Kilimams skirtus verpalus gaminančios įmonės „Danspin“ generalinis direktorius Rosvaldas Kunickas teigė, kad gamyboje visiškai nenaudoja lietuviškos vilnos, nors esant didesnėms bandoms šalyje galbūt galima būtų apie tokią galimybę pasvarstyti.

Pirmiausia kasdien Raseinių rajone įsikūrusioje gamykloje panaudojama apie 7 tūkst. avių vilna. Taigi Lietuvos ūkininkai tiesiog negali pasiūlyti reikalingo vilnos kiekio.

Antra, 10 avių auginantis verslininkas nesižavi lietuviškos vilnos kokybe.

„Jei reikėtų paruošti tą vilną iki tokio lygio, kokią naudojame gamyboje, reikėtų rūšiuoti, plauti. Lietuvoje neturime nei plovimo, nei rūšiavimo, bandos yra mišrios“, - teigė jis. Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos vilna rūšiuojama į maždaug dešimt rūšių.

„Lietuvoje turime žiemos sezoną, negalime avių laikyti visus metus lauke. O ką tai reiškia? Stovės tvarte, ant savo mėšlo, dalis jo pateks į vilną. Išvalyti sunku. Kitas dalykas – žiemą šalta, avys nori augintis kailį, vasarą šeriasi, atsiranda negyvų plaukų. Naujojoje Zelandijoje avis visus metus gali laikyti panašioje temperatūroje, maitinti žole, o mes žiemą maitiname šienu. Viskas atsispindi vilnos pluošte“, - kalbėjo R. Kunickas.