„Pieno gamintojų organizacijos Lietuvoje kuriasi vangiai ir kaip tik šitos įmonės užbaigimas būtų pavyzdys kurtis ir kitiems kooperatyvams Lietuvoje“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Į susitikimą su Vyriausybės vadovu į „Pienas LT“ gamyklą atvyko visų įtakingiausių žemdirbių organizacijų vadovai. Ir nors jų ūkiai asmeniškai nepriklauso kooperatyvui „Pienas LT“, jie solidariai ragino valdžią prisidėti prie „Pienas LT“ galimybių plėtros.
Bendra gamyklos vertė, kurios visa produkcija bus eksportuojama, siekia 41 mln. eurų, tačiau labiau kooperuotis ūkininkams trukdo bendras pieno sektoriaus neefektyvumas ir šiemet stipriai smukusios pieno supirkimo kainos. Pastarosios mūsų šalyje mažėjo sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių.
„Kitos šalys kur kas geriau pasiruošė pieno kvotų panaikinimui (kvotos panaikintos šių metų pavasarį). Pavyzdžiui, Lenkija nuo to laiko net 11 kartų sparčiau nei Lietuva didino pieno gamybą, nes pas kaimynus pasirūpinta vertikalios integracijos kooperacija, ko nėra pas mus“, – pranešime teigė ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Pasak jo, tik pieno ūkių efektyvumo didinimas ir vertikali jų integracija į kooperatyvus padėtų Lietuvos pieno sektoriui tapti konkurencingesniu.
„Pieno sektorius, kurio konkurencingumas yra tik tada, kai žaliava yra pigiausia ES, o žaliavos gamintojai neuždirba pelno, yra pavojingai netvarus ir ilgainiui gali susidurti su egzistencinėmis problemomis“, – pabrėžė N. Narauskas.
„Pienininkų nuostoliams padengti ES skyrė daugiau kaip 12 mln. eurų. Tiek pat skirta paramos ir iš valstybės biudžeto. Taip, tas lėšas ūkininkams išdalino, o kas toliau? Juk pieno kainos nekyla“, – retoriškai klausė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas tikino, kad ŽŪK „Pienas LT“ gamykla pagal savo pajėgumus ir apimtis yra beprecedentis kooperacijos projektas. ŽŪK „Pienas LT“ pajėgumai leistų per parą perdirbti apie 650 tonų žaliavinio pieno.
„Akivaizdu, kad gamykla perdirbs tokį didelį kiekį žaliavinio pieno, kuris darys didelę įtaką pieno sektoriuje. Kitos šiuo metu veikiančios pieno perdirbimo gamyklos turės konkuruoti su ŽŪK „Pienas LT“ dėl žaliavos, o tai bus naudinga pieno gamintojams. Juk artimiausiu metu Lietuvoje dar daugiau žaliavos nebus pagaminama“, – įsitikinęs ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.
„Pastatyta įmonė išties konkurencinga, o iš premjero lūpų išgirdome, kad kiek leis galimybės, valstybė prisidės prie šio projekto“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.
Pašnekovo įsitikinimu, jeigu Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija neparemtų „Pienas LT“ projekto, būtų akivaizdžiai pademonstruota, kad valdžiai nerūpi nei pieno gamintojai, nei žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė.
„Iš D. Mendelejevo elementų lentelės Lietuvoje mes neturime nieko, išskyrus žemės ūkį. Juk sunkmečiu būtent žemės ūkis buvo tuo garvežiu, kuris tempė šalies nuostolių traukinį“, – kalbėjo LŪS vadovas J. Talmantas.
Per premjero vizitą buvo pagarsintos įvairios galimos paramos projektui formos. Pavyzdžiui, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas galėtų padengti dalį palūkanų už kreditus, kuriuos yra prisiėmęs „Pienas LT“ gamyklos projektui.
ŽŪK „Pienas LT“ kooperatyvą sudaro per 200 pieno gamintojų, kasdien patiekiančių rinkai apie 360 tonų žaliavinio pieno. 2014 m. ŽŪK „Pienas LT“ apyvarta siekė 45 mln. eurų.
„Pienas LT“