Matas Petraitis, vienas iš sūnų, prižiūrinčių žirgyną, skaičiuoja, kad elnių pas juos 2500, fazanų 5000, pora šimtų avių, žemės apie 2500 hektarų. Dirba 80 žmonių.
„Vien elniams mes skyrę 500 hektarų ir apie 200 hektarų kitiems gyvūnams. Reikia ploto pašarui, nes per žiemą sušeriam 4 tūkst. rulonų šienainio. Karvių nelaikom“, – pasakoja Matas ir sako, kad tauriaisiais elniais užsikrėtė tėtis, užkietėjęs medžiotojas.
Jo trofėjų kolekcijoje buvo gana daug elnių, todėl nusprendė juos auginti.
Aistra žirgams
Žirgai mamos aistra, kuria užkrėtė sūnus. Pradėjo nuo dviejų arklių, kuriais būtų galima jodinėti po ūkį, ir ši aistra išaugo iki vieno moderniausių žirgynų Baltijos šalyse – dabar pas Petraičius rengiami Lietuvos čempionatai, tarptautinės varžybos.
Pastatyti žirgynai, kuriuos augintiniams įrengti dušai, soliariumas.
„Dabar po ūkį su žirgais jodinėjam retai. Joniškio žemė tam netinka. Pas mus priemolis, kieta. Nežalojant arklių galima jodinėti tik po lietaus. Be to, aplink lygumos, neįdomu. Daugiau laiko praleidžiam ruošdami arklius sportui“, – pasakoja Matas, kartu su broliu Kristupu besirūpinantis žirgynu.
Žirgynas ne tik turtingo ūkininko pomėgis. Tai ir pakankamai didelis verslas. Broliai užsienyje perka jaunus žirgus, treniruoja, vežioja į varžybas ir, kai pavyksta tinkamai paruošti, parduoda. Pagrindiniai klientai iš šalių, kur šis sportas toliau pažengęs.
„Šio verslo ypatingai neišplėsi, nes vien raitelis, kuris gali pas mus dirbti ir profesionaliai treniruoti arklius, turi turėti bent septynerių metų stažą. Mes formuojame tabūną ir jaunus žirgus perkame Vokietijos, Prancūzijos aukcionuose. Mokame 5–50 tūkstančių eurų. Rizikuojame ir mėginame įdėti savo darbą, kad parduotume brangiau“, – verslo specifiką aiškina Matas.
Dušai ir maniežai
Tam, kad gyvūnai būtų apsaugoti, įrengtos aikštės su specialiu gruntu, maniežai, dušai. Dešimtis tūkstančių eurų kainuojantis žirgas, jei patirs rimtą traumą, bus vertas tik kelių tūkstančių eurų. Brangiausiai joniškiečiams augintinį pavyko parduoti už 200 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus buvo pastatytas modernus apšildymo maniežas – patalpa, stovinti šalia pagrindinio maniežo, kuriame žirgai ir raiteliai prieš varžybas apšyla. Taip sutaupoma daug laiko.
Kita modernaus žirgyno specifika – vadinamasis soliariumas, kuris šildo žirgo nugarą. Jie pakaitinami prieš treniruotę, kad greičiau įšiltų raumenys ir nepatirtų traumų. Šalia dušas, kur arkliai maudomi kasdien.
Gyvūno negalima laikyti garde. Jis kasdien turi kelias valandas judėti. Su jais reikia užsiimti kiekvieną dieną.
Vien žirgyno neužtenka
„Nors čia sukasi dideli pinigai, tačiau realiai šalia reikia turėti verslą, kuris, jei reikia, galėtų paremti finansiškai“, – aiškina daugkartinis Lietuvos konkūro čempionas Matas Petraitis.
Tačiau pragyventi iš varžybose iškovotų prizų nepavyks. Geriausiu atveju, padengiamos kelionės ir dalyvavimo išlaidos. Pavyzdžiui, vienas startas Lenkijoje vykstančiose varžybose, žirgui kainuoja 500 eurų. Raiteliai vežasi 5 žirgus, pagalbinius žmones ir startų būna trys per dieną. Tokia dviejų savaičių kelionė apie 6 tūkst. eurų. Šiuos pinigus padengti prizais nėra lengva.
Elniai pelningesni
Kas kita taurieji elniai. Patinai Lietuvoje parduodami mėsai ir selekcijai, patelės veislei į Baltarusiją, Rusiją.
„Tai stabilesnis ir labiau prognozuojamas verslas nei žirgai. Nors elniai kur kas pigesni, tačiau jų kaina žinoma ir pagal tai galima planuoti savo finansinius srautus. Be to, kur kas mažesnė tikimybė, kaip auginant sportinį žirgą, padaryti klaidą, ar prarasti pinigus dėl traumos, jų nereikia ilgai ruošti“, – pasakoja Matas, pats treniruojantis 12 žirgų.
Tauriojo elnio mėsinis patinas nuo tūkstančio eurų, perspektyvus, skirtas veislei, iki 15 tūkstančių. Tačiau iš 100 veislei tinka tik 10–15.
Kitas šių gyvūnų privalumas, lyginant su žirgais, tai, kad jie nėra lepūs ir su jais kur kas mažiau darbo.
„Auginant elnius sudėtingiausia dalis ta, kad kartą per metus juos visus reikia „perleisti per rankas“ – suleisti vakcinas. Tam šeima dvi savaites juos gaudo“, – dėlioja M. Petraitis.
Tačiau elnių laukia migracija. Dabar jie ganosi ypatingai derlingose žemėse ir bus perkelti į ne tokias našias vietas. Laikyti šiuos gyvūnus ten, kur puikiai gali derėti javai, per didelė prabanga.
Prie elnių restoranas
Su elnių bei žirgų auginimu susijęs ir viešbutis be restoranas – čia pagrindiniai patiekalai iš elnienos, tai gana svarbus realizacijos šaltinis. Restoraną valdo vyresnysis brolis Benas ir jo panelė.
„Viešbutyje 15 kambarių. Jų mums užtenka. Toks objektas svarbus žirgyne rengiant tarptautines varžybas“, – aiškina Matas ir sako, kad kita jo veikla – dalyvavimas varžybose. Nuo balandžio iki spalio praktiškai visus savaitgalius praleidžia Lietuvoje ir užsienyje vykstančiose varžybose. Reikia garsinti ir rodyti arklius, savo vardą. Tada klientai nebijo važiuoti į Lietuvą, pasitiki ir už žirgus mokas kur kas didesnius pinigus.
Žirgai iškeliauja į Jungtinius Arabų Emyratus, Vokietiją, Belgiją. Šiemet bus organizuotos 7 tarptautinės varžybos. Tai nėra atskiras verslas – šeimininkai džiaugiasi, jei jos atsiperka.
Tėtis Sigitas atsakingas už elnius ir javus, pagrindinį pajamų šaltinį.
Fazanus patys perina, kiek trūksta perka papildomai. Dauguma skirta medžioklei.
„Kalbant apie verslą, tai žirgai ne tik hobis ir pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, tėtis mėgsta važiuoti į svarbias varžybas, ten susipažino su daugybe žmonių, kurie tapo verslo partneriais“, – pasakoja Matas.
