Specialistai teigia, kad agurkų neverta sėti ir sodinti anksti, nes dažniausiai vėlesnieji pasiveja ankstesniuosius. Norėdami šių daržovių savo darže turėti kuo ilgiau, privalote žinoti, kaip tinkamai jas auginti.
Agurkai lauke
Daržoves auginant lauke svarbu atsižvelgti į oro sąlygas. Agurkai – šilumą mėgstantys augalai. Lauke juos galima sėti arba sodinti, kai dirva 15 cm gylyje yra įšilusi iki + 15 °C ir nebesitikima šalnų.
Lietuvoje agurkai paprastai sėjami birželio pradžioje, jų dygimo temperatūra yra +21−23 °C. Daigai pasirodo po 4−5, esant vėsesnei temperatūrai – po 6–7 dienų. Agurkų šaknys nepakenčia trikdymo, todėl sodinti agurkus daigais reikėtų atsargiai. Dviejų savaičių daigus reikia persodinti su sveiku šaknų gumulu.
Agurkai reiklūs ne tik šilumai, bet ir drėgmei bei šviesai. Palaikyti nuolatinę šaknų drėgmę padeda mulčias iš pjuvenų (pagulėjusių), ekologiškų išdžiūvusių šiaudų, lapuočių medžių žievių ir juodųjų durpių. Agurkams turėtumėte parinkti šiltą, saulėtą ir kuo aukštesnę daržo vietą, kuri nebūtų įmirkusi. Idealus apšvietimas – ryto saulė ir popietės pavėsis.
Birželį naktimis juos reikėtų uždengti agroplėvele. Nepamirškite sukurti agurkams vyniotis tinkamų sąlygų – tam geriausiai tiks suformuotas tinklas.
Dirvos paruošimas
Agurkus galima sodinti įvairiose dirvose, tačiau geriausiai jie auga priesmėlio ir daug organinių trąšų ar humuso turinčiose dirvose. Agurkų šaknų sistema yra silpna (šaknys užauga iki 20 cm ilgio), jei šias daržoves auginate sunkesnėje dirvoje, kartą per savaitę ją reikėtų papurenti, tada žemė gerai drenuosis ir vėdinsis.
Ruošiant dirvą agurkams jos nereikia giliai perkasti, pats geriausias ir derlingiausias sluoksnis turi būti paviršiuje. Dirvos derlingumui pagerinti į 1 kv. m verta įterpti 50 g superfosfato, porą saujų dolomitinių miltų ar pelenų.
Pavasarį, 7−10 dienų prieš sodinant, į 1 kv. m įterpkite kibirą perpuvusio mėšlo, 100 g pelenų ir viską sukaskite. Prieš sodindami, atskirai paruoškite sodinimo vietas, į duobutes arba vageles įterpkite perpuvusio mėšlo (maždaug 5 cm gylyje).
Sodinti agurkus toje pačioje vietoje rekomenduojama po 2−3 metų. Negalima sodinti agurkų ten, kur augo kiti moliūginiai augalai: aguročiai, moliūgai, patisonai. Tinkamiausia dirva, kurioje anksčiau augo bulvės, pomidorai, kopūstai, pupelės ir pan.
Sodinimas
Agurkai sodinami tiesiai į lysvę sėklomis arba daigais. Iš pakuotės atrenkamos didžiausios ir gražiausios sėklos. Savaitę prieš sėjant, sėklos brinkinamos drėgname skudurėlyje. Nesudaigintos sėklos sodinamos po dvi į 1,5 cm gylį, palaistomos, uždengiamos drėgmę bei šilumą sulaikančia plėvele ir laikomos 21−28 laipsnių temperatūroje.
Sudygusius daigus rekomenduojama 4−7 dienas paauginti vėsesnėje temperatūroje: iki 15−17 laipsnių dieną ir 12−14 laipsnių naktį.
Agurkus, užaugintus daigais, persodinkite į tokį patį gylį, kokiame jie augo anksčiau. Svarbu, kad apačioje stiebas nebūtų apsemtas žemių, nes kitaip jis gali pradėti pūti. Atstumas tarp agurkų priklauso nuo veislės, į 1 kv. m reikėtų sodinti ne daugiau 3−5 augalų. Trumpavaisiams agurkams rekomenduojamas 40−50 cm tarpas tarp eilių ir 35−40 cm tarpas tarp daigų. Agurkai gerai auga pasodinti šachmatų tvarka, nes taip gauna daugiau šviesos.
Šiltnamyje
Praėjus 4−7 dienoms po daigų pasodinimo, augalai pririšami špagatu prie šiltnamio viršuje ištemptų vielų. Virš vienos augalų eilės ištempiamos dvi eilės vielų, o augalai rišami „V“ forma. Taip pririšti augalai gauna daugiau šviesos.
Norint sukurti tinkamą šiltnamio mikroklimatą, svarbu gerai jį vėdinti. Ryte pirmiausia atidaromos saulės pusėje esančios orlaidės, vėliau, kai pakyla temperatūra, − likusios. Šiltnamis vėdinamas atidarant tik viršutines orlaides, nes skersvėjis kenkia agurkams. Vasarą, kai oras šiltnamyje labai įkaista, reikia palaistyti takus ir tarplysvius, neliečiant augalų. Taip ne tik padidinama drėgmė, bet ir sumažinama temperatūra.
Formavimas ir tręšimas
Teisingas ir laiku atliktas augalų formavimas padeda agurkams vystytis ir derėti. Formuojant augalus, svarbu tinkamai išnaudoti šiltnamio tūrį, sudaryti augalams palankų šviesos ir drėgmės režimą. Pasodinus daigus, būtina suformuoti šaknų sistemą ir sudaryti palankias sąlygas vegetatyviniam augimui, todėl iš apatinių 3−4 lapų pažastų išskabomos žiedų ir lapų užuomazgos.
Jei augalus genėsite per vėlai, nesitikėkite gausaus derliaus. Ant pagrindinio stiebo iki 1 m aukščio paliekamos visos užuomazgos, o šoninės atžalos patrumpinamos, paliekant tik vieną lapą su užuomazga. Šoninės stiebo atžalos, esančios aukščiau nei 1 m, patrumpinamos paliekant 2 (aukščiau – 3) lapus ir 2−3 užuomazgas. Ant pagrindinio stiebo galite palikti visas užuomazgas. Kai agurkai užauga iki vielos (2−2,5 m aukščio), jų viršūnės permetamos per vielą, bet netrumpinamos.
Kai agurkai pasiekia vielą, kad intensyviai augtų šoniniai ūgliai, reikėtų 3−7 paroms sumažinti oro temperatūrą iki +16 °C, tada geriau vystosi agurkų užuomazgos. Formuojant agurkus, pašalinami ligoti, pageltę ir sudžiūvę lapai. Išskabomos apatinės derėjusios atžalos, kad augalai geriau vėdintųsi ir mažiau plistų ligos. Šie darbai atliekami pirmoje dienos pusėje, kad spėtų apdžiūti žaizdos. Tą dieną, kai skinami lapai ar vaisiai, agurkai nelaistomi.
Kad sukrautų daugiau žiedų, agurkai iki žydėjimo laistomi retai, bet gausiai. Žydintys ir pradėję megzti vaisius augalai laistomi dažnai, bet po mažiau. Derantys agurkai pirmoje dienos pusėje gausiai laistomi šiltu (maždaug +22 °C) vandeniu. Agurkai nemėgsta chloruoto vandens, todėl negalima naudoti vandentiekio vandens.
Pradėjusius derėti agurkus reikia skinti bent 1−2 kartus per savaitę. Dideli agurkai sunaudoja daug maistingųjų medžiagų, todėl sulėtėja naujų agurkų augimas, be to, skynimas skatina agurkus užmegzti naujų vaisių.