Kaimo turizmas – viena sparčiausiai augančių verslo šakų. Dar prieš gerą dešimtmetį poilsį kaime siūlė vos viena kita sodyba, dabar vienu metu Lietuvos kaimo turizmo sodybose gali apsistoti beveik 10 tūkstančių svečių.
Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Irena Sirusienė-Lamauskienė baiminasi, kad, įgyvendinus 2007–2013 metams skirtą ES paramos programą, rinka bus persotinta, silpnesniems paslaugos siūlytojams teks trauktis.
„Per šį laikotarpį bus pastatyta daugiau kaip šimtas puikių sodybų iš kelių pastatų, jose bus siūloma įvairių naujų paslaugų. Kai jos visos pradės dirbti, kitiems bus sunku“, – perspėjo I.Sirusienė-Lamauskienė.
Ji pripažįsta, kad iki šiol leidimai verstis kaimo turizmu buvo dalijami nekeliant didesnių reikalavimų – kaimo turizmo sodyba buvo laikomas kone kiekvienas gyvenamasis namas prie vandens. Tokių sodybų ypač daug pridygo Aukštaitijos regione.
„Pasiekėme, kad paprastas gyvenamasis namas nebegalėtų būti registruojamas kaip kaimo turizmo sodyba. Paslaugų kokybe neblizgantys poilsio kaime siūlytojai anksčiau ar vėliau pasitrauks“, – prognozavo asociacijos vadovė.
Poreikis – arčiau didmiesčių
Lietuvių atostogų įpročiai kol kas nėra palankūs kaimo turizmo sodybų šeimininkams.
„Atostogauti kaime nemadinga. Atgraso ir nenuspėjamas oras. Daug lietuvių atostogauja pavasarį ar rudenį keliaudami į šiltus kraštus, o į kaimo sodybas atvažiuoja švęsti gimtadienių, pailsėti savaitgaliais“, – vertino sodybos Klaipėdos rajone šeimininkas Gediminas Juozapaitis.
I.Sirusienė-Lamauskienė sakė, kad didžiausiu užimtumu gali pasigirti ne toliau kaip 40 kilometrų nuo didmiesčių esančios sodybos. Miestiečiams turi būti patogu į sodybas nuvykti dviračiais: taip į kaimo turizmo sodybas vyksta dažna vokiečių ar kitų Europos šalių šeima. Pavyzdžiui, aplink Hamburgą 40 kilometrų atstumu yra įsikūrusios daugiau kaip tūkstantis sodybų.
„Po dešimtmečio taip bus ir pas mus“, – vylėsi asociacijos vadovė.
Šturmuoja Izraelio turistai
Planuojantiesiems atostogas kaime užsisakyti vietas vertėtų iš anksto. Asociacijos duomenimis, didžioji dalis sodybų (75 procentai) iki liepos jau yra užsakytos. Ypač greitai išgraibstomos vadinamosios keturių gandrų – aukščiausios klasės – sodybos. „Beveik visos prabangios sodybos yra pajūryje, ant kopų ir beveik visas jas jau užsakė Izraelio turistai“, – sakė I.Sirusienė-Lamauskienė.
Anot jos, planuojantieji poilsį iš anksto išsirenka geriausias sodybas, o besirenkantieji paskutinę minutę tenkinasi vidutiniu poilsiu už gero poilsio kainą.
Joninėms jau užsakyti
Kad poilsiu aukštesnio lygio sodybose reikia pasirūpinti iš anksto, įsitikino ir dienraščio žurnalistė. Šiuo verslu besiverčiantys pašnekovai kambarį ar namelį dviem asmenims siūlė užsisakyti bent prieš dvi savaites. Trečiadienį pasiteiravus, ar būtų galimybė šeimai apsistoti artėjantį savaitgalį, sodybų šeimininkai kartojo, kad vietų neturi. Tačiau dar kitam savaitgaliui nedidelę šeimą priimti buvo pasiryžę beveik visi.
Dar ne per vėlu rinktis ir vietą Joninėms švęsti. Užsakymų artimiausiam ilgajam savaitgaliui neturėjo vieno, trijų gandrų sodybos. Tiesa, keturiais gandrais savo paslaugas vertinantys sodybų savininkai kvietė atvykti kitomis dienomis.
Infliacija kainų nepaveikė
Palyginti su praėjusiais metais, poilsis kaime beveik nepabrango. Pigiausia ilsėtis vadinamosiose vieno gandro sodybose (15–20 litų), brangiausia – keturių gandrų (iki 220 litų). Už papildomas paslaugas taip pat reikia mokėti. Pavyzdžiui, dviračio nuoma dienai kainuotų 5 litus, baidarės – 10 litų.
Kaimo turizmo sodybos „Pas Pinčiuką“ šeimininkė Roma Zalensienė sako, kad kainų didinti neleidžia didelė konkurencija. Jos sodyboje nakvynė dviem asmenims atsieitų 100 litų. Tuo tarpu G.Juozapaičio sodyboje kai kurių paslaugų kainos padidėjo – už pobūvius dabar prašoma 20 procentų daugiau.
Kaimo turizmas, anot I.Sirusienės-Lamauskienės, yra skirtas vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Dažnam kaimo turizmo sodybos šeimininkui ši veikla nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Skaičiuojama, kad iš šio verslo per metus uždirbama apie 20 tūkst. litų.