„Dabar jau labai dažnai per televiziją kalba, kad lauko tualetų niekur nebegalės būti, nori nenori – visiems reikės įsirengti patogumus. O kaip senam kaimo žmogui tai padaryti, jeigu ne tik finansiškai neišgali, bet ir nėra, kas padeda? Kaimo gryčioms – po 70 metų, jos griūvančios – kaip dar čia ką vesti?“ – nesupranta ji.
„Sako, jog tie, kas neturės vandentiekio, mokės baudas. Iš ko tą baudą mokėti, jei net vaistų nėra už ką įsigyti, o reikia ir mokesčius mokėti, ir valgyti nusipirkti...“ – bėdojo skaitytoja.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis sako, jog prisijungti prie Europos Sąjungos paramos, valstybės, savivaldybės ar vandens tiekėjo lėšomis nutiestų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų privalu visiems gyventojams, kuriems tokia galimybė sudaryta ir tinklai įrengti iki sklypų ribos.
„Tokia prievolė išlieka dar neprisijungusiems gyventojams, kurie seniūnijoms, savivaldybei ar vandens tiekėjui buvo pateikę prašymus dėl tinklų įrengimo, ir pagal prašymus tinklai buvo nutiesti. Tai liečia Ukmergės, Veprių, Taujėnų, Šaukavos, Šventupės, Vidiškių, Žemaitkiemio, Siesikų, Petronių, Lyduokių, Lėno, Balelių-Viškonių gyventojus“, – sakė jis.
„Pagal ES reikalavimus lauko tualetų neturėtų likti gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų, – aiškino pavaduotojas. – Mūsų rajone tai liečia tik Ukmergės miestą ir su miestu besiribojančius kaimus, į kuriuos nutiesti tinklai iš miesto (Statikai, Jonuškai, Šaukava, Varinė). Niekas nedraudžia atsisakyti lauko tualetų visose gyvenamosiose vietovėse, jei gyventojai turi galimybę įsirengti ir prižiūrėti modernias individualias nuotekų tvarkymo sistemas.“
Anot S. Gilvydžio, vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus per naudojamą sklypą iki namo gyventojai turi įsirengti savo lėšomis. Jei darbus atlieka vandens tiekėjas, sudaroma galimybė atsiskaityti per kelis mėnesius.
„Ukmergėje dar yra vietų, kur gyventojams nesudaryta galimybė prisijungti prie tinklų, t. y. iki sklypų nenutiesti tinklai. Tokių namų savininkai turėtų įsirengti vietines vandens tiekimo sistemas ir nuotekų kaupimo rezervuarus, o vėliau, kai palaipsniui bus iki sklypų privesti tinklai, prisijungti prie jų. Nekantraujantys gyventojai tinklus iki sklypų gali prasivesti savo lėšomis“, – sakė pašnekovas.
Socialiai remtiniems asmenims, jo teigimu, paramą tinklų įsirengimui gali suteikti savivaldybė, gavusi gyventojų prašymus.
„Ne baudos, o noras gyventi geriau švarioje ir sveikoje aplinkoje turi skatinti gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų, kur tokie yra“, – svarsto S. Gilvydis.