Prieš beveik 10 metų, nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, mūsų šalyje pradėta europinė LEADER programa, kurios paskirtis gana miglota - skatinti kaimo bendruomenių visuomeniškumą ir iniciatyvas „iš apačios“, vežti regionų bendruomenių delegacijas į Paryžių ar Briuselį „gerosios patirties pasisemti“ ir panašiai. 2007-2013 metais iš Lietuvos kaimo plėtros programos LEADER projektams skirta 137 mln. EUR! Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas, patikrinęs keletą LEADER metodu dirbančių vietos veiklos grupių, aptiko tikrą chaosą: neteisingai ir neteisėtai sudarytas sutartis, nepateisinamai dideles išlaidas nežinia kokiems renginiams, abejotiniems viešiesiems pirkiniams, automobilių degalams, atmestinai surašytus oficialius dokumentus.
„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar LEADER programos administracinio aparato – žemdirbių mokymo metodikos centro - veikla atitinka šios programos pavadinimo prancūziškąją santrumpą (Liaison Entre Actions de Développement de l’Économie Rurale - veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys). Redakcijos kalbinti Valstybės kontrolės auditoriai tvirtino, kad europinės lėšos LEADER programai toli gražu ne visada išleidžiamos skaidriai, o buvę kaimo bendruomenių vadovai žemdirbių mokymo metodikos centrą lygina su „Snoro“ ir Ūkio bankais.
Primetė savo valią
„Idėja buvo graži ir gera. Kas gali prieštarauti sumanymui kviesti kaimų, miestelių gyventojus, nevyriausybines organizacijas, provincijos verslininkus, savivaldybes drauge spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus! Iš pradžių tokie rožiniai planai labai viliojo kaimo bendruomenių lyderius. Tačiau LEADER projektas, kaip ir beveik visi patrauklūs vakarietiškos demokratijos daigai, persodinti į lietuvišką dirvą, išsigimė“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Alytaus kredito unijos vadovas, buvęs Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos - vietos veiklos grupės tarybos narys Zenonas Anušauskas. Pasak jo, valdininkai, kuriems pagal LEADER įstatus vietos veiklos grupėse priklauso tik 25 proc. balsų, primetė savo valią kaimo bendruomenėms ir verslininkams.
Per ūkininkų galvas į svarbiausius postus
„Kaimo žmonės baikštūs, drovūs, įpratę paklusti valdžios autoritetui, todėl ir nedrįso priešintis, kai savivaldybių tarnautojai per ūkininkų galvas užlipo į svarbiausius vietos veiklos grupių postus ir pasinaudojo jais savo verslo reikalams, politinei, rinkimų reklamai. Alytaus r. vietos veiklos grupei vadovauja rajono mero žmona! Tai mane atgrasė nuo LEADER programos, pagal ją dirbančias kaimų, miestelių bendruomenes jau kelerius metus stebiu iš toliau“, - sakė Z. Anušauskas.
Anot alytiškio Z. Anušausko, visos išvykos į Paryžiaus Eliziejaus laukus ar Briuselio Leopoldo parką „patirties pasisemti“ - turistinės, o ne praktinės. „Pats irgi esu keliavęs į užsienį už LEADER programos lėšas. Su filmavimo kamera - buvau oficialus didelės delegacijos kelionės įspūdžių operatorius “, - prisiminė buvęs Dzūkijos vietos veiklos grupės tarybos narys.
Pasak Z. Anušausko, LEADER programos priemonėms skiriami dideli pinigai. Jie labai vilioja visokias „lektorių“ firmas.
Reikalavo seminarų „mėsos“
„Pradėjau nusivilti LEADER veikla, iš šios programos koordinatorių be perstojimo girdėdamas nekantrius raginimus: „Bendruomenių vadai, duokite mums „mėsos“ - kursų, seminarų klausytojų“ (sovietų tankistai, 1991 m. sausį Vilniuje kalbėdamiesi per radiją, „mėsa“ vadino ir Lietuvos parlamento gynėjus – red. past.). O tie tušti kanceliariniai kursai visiems jau buvo įsipykę iki gyvo kaulo. Prisimenu, kartą suvariau ūkininkų žmonas į vieną kaimo turizmo sodybą, visą savaitę kviestiniai lektoriai joms kvaršino galvas „naujoviškai integruotomis kaimų ir miestelių plėtros strategijomis tikslingai panaudojant vietos išteklius bei viešąją paramą”, kol vienos moterys apsiašarojo, kitos pradėjo garsiai piktintis: „Mūsų daržai neravėti per šitas jūsų nesąmones, kurių, nors užmuškite, nesuprantame!” – „lietuviškojo“ LEADER esmę, kurios svarbiausias bruožas - niekam nereikalingų paskaitų gausa – atskleidė Z. Anušauskas. Jis jau tada kartojo LEADER vadams: ką mes veiksime su visų tų kursų baigimo pažymėjimais, diplomais, kam parodysime - savo kiaulei, karvei, kaimynams, pridėsime prie gyvenimo aprašymo eidami ieškoti darbo?
„Mus mokė kaimo plėtros strategijų, bet patiems jų kurti neleido. Visas vizijas ant popieriaus nubraižė konsultantų firmos ir už tai pasiėmė LEADER fondų pinigus”, - apie tai kalbėdamas ir dabar piktinasi Z. Anušauskas.
Kam reikalingi tarpininkai?
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis įsitikinęs, kad ES finansinis vokas turėtų atitekti konkretiems projektams, kurių rezultatai niekam nekeltų abejonių. „Mokymai, studijos gal ir padeda žemdirbiams geriau perprasti ES teisės aktus ir taisykles. Bet dažniausiai patys ūkininkai samdo firmas, kurios jiems parengia projektus ir paraiškas. Kam dar reikalingi valdiški tarpininkai? O visokios „pažintinės“ išvykos neva pasimokyti iš užsienio žemdirbių gali virsti landomis, pro kurias išgaruoja europinė parama“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. Sivickis, 2005-2009 metais, kai Lietuvoje įsibėgėjo LEADER programa, buvęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorius.
Jis ragina taupyti ES lėšas, atskirti svarbias, reikalingas programos LEADER priemones nuo abejotinų, dirbtinų, pastarąsias sustabdyti, nutraukti. Žlugęs Ūkio bankas panašiai buvo suskirstytas į „gerąją“ ir „blogąją“ puses, o valstybės pagalbos ranka ištiesta tik rizikingų paskolų neturinčiam padaliniui, indėliai iš jo perkelti į kitą banką.
Įslaptinti kursai
Anot hidrotechnikos inžinieriaus K. Sivickio, iš tiesų jam sunku vertinti programą LEADER, nes šios programos koordinatoriaus – žemdirbių mokymo metodikos centro – ir Lietuvos melioratorių „keliai nesusikerta“ - dirvožemių sausintojai, kalkintojai jokios paramos iš LEADER programos negauna. Tačiau, „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, 2014-2015 metais centras, be kita ko, planuoja surengti dešimt melioracijos įrenginių priežiūros kursų, per 8 akademines valandas apmokyti 140 klausytojų. Visos šios pastangos kainuotų 22 tūkst. 400 Lt.
Nusibrėžusios aiškius tikslus
Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centras pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Jos viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius „Ūkininko patarėjui“ įrodinėjo, kad Vakarų Europos šalys sukaupusios dvigubai ilgesnę LEADER programos taikymo patirtį, todėl natūralu, kad mūsiškiai vyksta į ES senąsias šalis semtis idėjų. „Europos Komisija skatina Bendrijos šalis vietos bendruomenių projektus 2014-2020 metais finansuoti ne tik iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšų, bet ir iš struktūrinių ES fondų. Vadovaudamiesi LEADER metodu kaimo žmonės kuria bendruomenių namus, taiso inžinerinius tinklus, naujam gyvenimui prikelia „pastatus vaiduoklius“, puoselėja senuosius amatus .
Lietuviškos vietos veiklos grupės (jų – 51) nusibrėžusios aiškius tikslus”, - abstraktybėmis žongliravo V. Rekevičius.
Kvalifikaciją tobulino prabangiuose viešbučiuose
Tačiau ir saulė turi dėmių. ŽŪM Vidaus audito departamentui 2011 m. patikrinus programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro 2010 m. finansinę veiklą, nustatyta trūkumų, bet, anot V. Rekevičiaus, 2012 m. peržiūrėjus centro poauditinę veiklą, paaiškėjo, kad į Vidaus audito departamento rekomendacijas atsižvelgta. Vis dėlto, „Ūkininko patarėjo” duomenimis, 2012-ųjų išvakarėse žemdirbių mokymo metodikos centras vėl buvo įsivėlęs į skandalą - ištaiginguose viešbučiuose ( Birštono „Karališkojoje rezidencijoje” ir Trakų „Apvalaus stalo klube ”) už valstybės biudžeto lėšas tobulino savo darbuotojų kvalifikaciją (mokė juos bendrauti su kaimiečiais ir kovoti su korupcija).
Specialusis gynėjas
LEADER programos karštai stojo ginti „Ūkininko patarėjo“ pakalbintas UAB „Pokyčių valdymas“ vadovas Tomas Vasiliauskas. Anksčiau jis buvo etatinio žemdirbių mokymo metodikos centro partnerio, UAB „Konsultus“, lektorius. Nors dabartinė T. Vasiliausko firma „Pokyčių valdymas“ neįtraukta į daugybės akredituotų konsultantų, su kuriais žemdirbių mokymo metodikos centras sudaręs sutartis, sąrašą, tai netrukdo T. Vasiliauskui pasakoti Žemaitijos vietos veiklos grupėms apie viešuosius pirkimus ir jų ypatumus, mokyti žemaičius sudarinėti rinkodaros ir kainodaros planus. Lektorius T. Vasiliauskas „Ūkininko patarėjui“ kategoriškai paneigė turįs kokių nors giminystės ryšių su žemdirbių mokymo metodikos centro informacijos koordinavimo grupės specialistu Tadu Vasiliausku.
Pagrindinis lėšų šaltinis
„Kiekviena žemdirbiška savivaldybė (sąmoningai neminiu rajonų aplink didžiuosius miestus) iš LEADER fondų gavo po 5-7 mln. Lt paramos. Nors pinigai ne kosminiai, savivaldybės turėjo pasukti galvas, kaip juos prasmingai panaudoti. Kretingos rajonas už tuos 7 mln. užlopė miestų, gyvenviečių gatves, priemiesčių keliukus, pabandė išspręsti vandentvarkos reikalus. Kitur bendruomenės pasiūlė labai įdomių „minkštų“ projektų.
Kol nebuvo LEADER programos, Žemės ūkio ministerija bendruomenėms numesdavo kelis tūkstantėlius (kartais – vos 500 Lt). Už tokius trupinius net neįmanoma pasvajoti apie kompiuterinę techniką bibliotekoms, kultūros namų baldus, muzikos instrumentus ir sceninius drabužius saviveiklos kolektyvams, vaikų žaidimų aikšteles kaime. LEADER buvo ir tebėra pirmoji, svarbiausioji galimybė kaimų (arba mažų - iki 6 tūkst. gyventojų - miestų) bendruomenėms gauti apčiuopiamas pinigų sumas“, - aiškino T(omas) Vasiliauskas. Pasak UAB „Pokyčių valdymas“ vadovo, kai kas už orų gyvenimo saulėlydį naujuose, šiuolaikiniuose senelių namuose irgi turi būti dėkingas LEADER programai.
Sliekų siūlo ieškoti kitur
„Yra bendruomenių, kurios praturtėjo už europinius pinigus – ėmėsi socialinės-ekonominės, komercinės veiklos (nuomojo baidares, taip pat aikštes ir įrangą egzotiškiems sportiniams žaidimams), atidarė smulkių ūkinių paslaugų (pavyzdžiui, namų tvarkymo) firmas. Kitaip tariant, prisitaikė prie savo krašto gyventojų poreikių. Galima suminėti dar daug gražių ir netikusių pavyzdžių, kaip buvo išleistos LEADER programos lėšos. Ten, kur bendruomenės neatidavė lėšų vietos valdininkams, jos su kaupu pasitarnavo žmonėms. O europinę paramą savo rankose suspaudusios rajonų tarybos dažniausiai pinigus išleido vietos infrastruktūros plėtrai, nors tam „grynųjų“ galėjo gauti ir iš kitos kišenės. Valdininkai iščiustijo miestelio aikštę, nors vietos žmonėms gal labiau norėjosi pirties“, - pakiliai kalbėjo T. Vasiliauskas.
Anot T. Vasiliausko, dėl gana smulkių sumų, kurios suteikiamos pagal LEADER metodą dirbančioms vietos veiklos grupėms, grobstyti lėšas nėra didelių pagundų. „Jeigu tūla vargšė bendruomenė gavo 30 tūkst. Lt., tai kiek ji gali išplauti - 2 tūkst. Lt ?! Riebių sliekų reikėtų ieškoti kitur“, - kategoriškai tvirtino T. Vasiliauskas.
Nenaudingi, neekonomiški sprendimai
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad ši aukščiausioji valstybinio audito įstaiga, prižiūrinti, kaip valdomi valstybės ištekliai, pagal išankstines programas ir grafiką tikrino žemdirbių mokymo metodikos centrą.
Išsamiausiai centras audituotas prieš ketverius metus. 2009 m. gegužės 29 d. paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje negailestingai rašoma, kad žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė (vadovaujanti centrui nuo 2005 m.) seminarams ir konferencijoms rengti gautas valstybės biudžeto lėšas (441 tūkst. 501 Lt 48 ct) naudojo neekonomiškai, neracionaliai ir netaupiai, nes šioms užduotims atlikti su savo pavaldiniais sudarė autorines, o ne darbo sutartis.
Patikrinusi 92 autorines sutartis, Valstybės kontrolė nustatė, kad 87 atvejais paslaugų tiekėjai (kursų, mokymų, seminarų vedėjai) pasamdyti galbūt neskaidriai, pasirinkus ne pačius naudingiausius ir ekonomiškiausius pasiūlymus.
Šešėliniai mokytojai
Vykstant tarptautinei žemės ūkio parodai „Ką pasėsi ... 2013“, vienoje iš Aleksandro Stulginskio universiteto auditorijų nedideliam, bet kruopščiai suregistruotam Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovų, universiteto dėstytojų ir studentų, ūkininkų būreliui žemdirbių mokymo metodikos centro Mokymo skyriaus vedėjas Edvardas Makšeckas ir centro direktorės pavaduotoja Veronika Pilipavičienė papasakojo, kad centro darbuotojai labai rūpestingai pataria ūkininkams, kaip prižiūrėti auginamų gyvūnų kanopas, taikyti sėjomainą, parinkti galvijams tinkamą pašarų racioną. Išeidami iš seminaro, ūkininkai krapštėsi pakaušius - bet juk to paties moko ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų specialistai... Žemdirbiai norėtų, kad LEADER lektoriai trumpintų savo kursus ir „kontaktinį“ mokymą padarytų „praktiniu“.