Nors klimatas Lietuvoje tam nėra palankus, kai kurios vynuogių veislės gali sėkmingai augti ir pas mus.
Tuo pasinaudoti nusprendė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras – čia pasodintas 0,8 hektaro dydžio vynuogynas.
Nors gilių vyndarystės tradicijų Lietuvoje neturime, Livonijos ordinas šį amatą į Baltijos šalis atvežė dar XIV a. Kaip teigia Ilzenbergo dvaro vietininkas Laurynas Mišanovas, faktas, kad šis dvaras prieš kelis šimtus metų buvo Livonijos valdomose žemėse ir įkurtas vokiečių baronų, leidžia spėti, kad ir Ilzenberge buvo auginamos vynuogės bei gaminamas vynas, nuo dvariškos virtuvės neatsiejamas gėrimas, rašoma pranešime.
„Lietuvos dvaruose vynuogės buvo auginamos jau XVIII–XIX a., tad klimatui šiltėjant nusprendėme, kad pats laikas būtų atgaivinti dar vieną dvariško gyvenimo tradiciją“, – sakė L. Mišanovas.
Ilzenbergo dvaro vynuogynas tapo vienu šiauriausiu vynuogynu po atviru dangumi visame pasaulyje. Pačiu šiauriausiu laikomas į Gineso rekordų knygą įrašytas Sibilės vyno kalnas, įsikūręs Abavės upės slėnyje, apie 110 km nuo Rygos. Sabilės kalnas į Šiaurę nutolęs apie 150 km toliau nei Ilzenbergas.
„Vynuogynas pasodintas dekoratyviai, gražiame kalvotame landšafte, panašiai kaip Italijoje ar Prancūzijoje, jo link veda specialiai įrengtas takelis, kad atvažiavę lankytojai galėtų prieiti arčiau ir apžiūrėti“, – tikino dvaro vietininkas ir pridūrė, kad iš vienos vynuogyno pusės jį sups rožynas, tad pasižiūrėti tikrai bus į ką.
Pasodins 1200 vynmedžių
Ilzenbergo dvare įveistas apie 0,8 hektaro vynuogynas, kuriame auga apie 1200 vynmedžių. Dvaro vynuogyne auga dviejų veislių raudonų ir keturių veislių baltų uogų vynmedžiai, didžioji dalis jų – iš Šiaurės Amerikos. Kaip teigia dvaro vietininkas L. Mišanovas, Ilzenberge pasodintos ypač atsparios ir Lietuvos gamtinėmis sąlygomis patikrintos veislės, galinčios atlaikyti daugiau nei 30 laipsnių šaltį.
Šiaurės Amerikoje, prie Jungtinių Valstijų ir Kanados sienos vynuogės auginamos panašiomis gamtinėmis sąlygomis kaip mūsų. Kryžminant europietiškas klasikines vynuogių veisles su vietinėmis amerikietiškomis, amerikiečių selekcininkai išvedė nemažai hibridinių veislių, iš kurių galima pagaminti kokybišką vyną, o tuo pačiu jos labai atsparios ligoms bei šalčiui.
„Kai kurias naujesnes hibridines europietiškas veisles žiemą tenka pridengti, o sodinant tokio dydžio vynuogyną kaip Ilzenberge, tai reikalautų daugiau priežiūros bei išlaidų. Kaimuose trūkstant darbo rankų pasirinkome auginti amerikietiškas veisles, kurios reikalaus mažiau priežiūros sąnaudų“, – apie dvaro vynuogyną kalbėjo L. Mišanovas.
Be to, tradicinės europietiškos veislės yra itin jautrios grybinėms ligoms, o tai aktualu ir ekologinio ūkininkavimo principais besivadovaujančiam Ilzenbergo dvarui ūkiui – amerikietiškų veislių vynmedžius užtenka nupurkšti porą kartų, o kartais galima pabandyti auginti ir visiškai ekologiškai. Apie ligų pavojų signalizuos ir vynuogyną ir jau minėtosios rožės – ant rožių pirmiausia matomi miltligės simptomai.
Vyno dar teks palaukti metus kitus
Pirmojo rimto vynuogių derliaus reikės laukti dar bent porą metų, mat pirmieji metai skirti susiformuoti vynmedžių šaknims, geriausiu atveju – kamienui. Kaip teigia vynmedžių sodinukais prekiaujantis Andrius Diliautas, kurio vynmedžiai auga ir Ilzenberge, jeigu vynuogės pirmais metais ir žydi, kekes reikia nuskabyti, jų visai neragauti.
„Antrais metais būna signalinis derlius, tad vynuogių jau galima paragauti, o normalus derlius, kai jau galima pradėti gaminti vyną, prasideda trečiais ar ketvirtais augimo metais“, – apie vynuogių auginimo ypatumus sakė vynuogių augintojas.
Vėsiam Lietuvos klimatui labiau tinka auginti šviesias vynuoges, todėl ir Ilzenbergo vynuogyne jų bus dauguma. Šiltais metais vyną pavyks pagaminti ir iš raudonų vynuogių, o vėsesniais iš pastarųjų uogų galima bus gauti rožinį (rosé) vyną.
Vynmedžiai sodinami balandžio pabaigoje-pirmoje gegužės pusėje. Tikslų laiką apsprendžia dirvožemio tipas ir temperatūra, kuri turi būti 7-10 laipsnių. Tačiau šis laikotarpis yra ir pavojingas: vėlyvos pavasario šalnos yra pagrindinė problema auginant vynuoges, tačiau su ja susiduria ir giliomis vynmedžių auginimo tradicijomis garsėjantys regionai.
„Jei balandis šiltas, vynuogės pradeda vegetaciją ir sprogsta, o gegužės mėnesį grįžus šalnoms atsiranda rizika, kad jauni augliukai gali pašalti. Nuo šios problemos kenčia ir šiltesnio klimato šalys, vokiečiai, austrai, net ir Šampanės regionas“, – tikina A. Diliautas.
Vynuogių augintojų daugėja
Nepaisant nusistovėjusios nuostatos, kad Lietuva ir vynuogių auginimas yra sunkiai suderinamos sąvokos, vynuogių augintojų skaičius pastaruoju metu auga, jie buriasi į asociacijas. Auginančių po šimtą ar kelis šimtus vynmedžių jau dešimtys.
„Daugėja ir tokių, kurie prie savo namų pasisodina keliolika vynmedžių ir gamina nedidelius vyno kiekius savo reikmėms. Tokio dydžio vynuogynas kaip Ilzenbergo dvare – vienas pirmųjų“, – apie vynmedžių auginimo tendencijas Lietuvoje kalbėjo A. Diliautas.
Jo teigimu, net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva galima pastebėti klimato skirtumų auginant vynmedžius. Palankiausi orai jiems augti yra Kauno apylinkės, kur šiltos vasaros, o žiemos kiek švelnesnės nei Rytų Lietuvoje. Tuo tarpu Dzūkijoje vasarą šilta, tačiau ten vyrauja smėlėti dirvožemiai, todėl ten dažnos šalnos, o žiemą būna dideli šalčiai.
„Žemaitijoje bei šiaurinėje šalies dalyje, kur įsikūręs ir Ilzenbergas, vasaros vėsesnės, todėl auginti tinkamos tik pačios ankstyviausios vynuogių veislės, nes ne visos spėja sunokti“, – pridūrė ūkininkas.