Vieni ūkininkai, neatlaikę lenkiškos produkcijos konkurencijos, ieško kitų alternatyvų. Kiti atvirkščiai – nespėja patenkinti visų poreikio, tad norintieji šeimynykščius per Kalėdas palepinti gardžiu kepsniu delikatesinės paukštienos turi dairytis jau vasarą.
Panevėžio rajone, Raguvos pašonėje ūkininkaujantis vienas didžiausių paukštininkystės ūkių savininkų Algirdas Bielinis šypsosi: tradicijos yra tradicijos – net pandemija jas pakoregavo vos minimaliai. Vištiena lietuviui yra kasdienis pasirinkimas, o Kalėdų stalui ieškoma antienos, žąsienos ar kalakutienos. Tiesa, kainų pasiutpolkė neaplenkė ir paukštininkystės. Pernai už žąsies kilogramą buvo prašoma 5–6 eurų, o šiemet už ją teks atseikėti 8–10 eurų. Anties kilogramas kainuos – 6–7 eurus. Ūkininkas pastebi, kad pirkėjų išaugusios kainos neatbaido.
„Ankstesniais metais klientai pageidaudavo, kad žąsis svertų 3–4 kilogramus, o dabar nori kuo didesnės, bent 5–6 kilogramų paukščio. Šiemet praktiškai visi tokie užsakymai – mažų žąsų nenori. Matyt, per pandemiją valgyti daugiau įpratome“, – šypsosi A. Bielinis.
Ūkininkas prasitaria, kad didžiausi jo klientai – Lietuvos darbdaviai, tokiomis dovanomis norintys pasveikinti darbuotojus. Šiuo metu ūkininko kieme jau neišvysime gagenančių žąsų ar ančių – visos jos papjautos ir savo kelionės pas užsakovus laukia šaldytuvuose.
Ieškantiems šventinės paukštienos A. Bielinis nebeturi ką pasiūlyti.
„Įmonės dar vasarą užsisakė didesnius kiekius ir net sumokėjo avansą. Tai būna kalėdinė dovana savo darbuotojams“, – teigė A. Bielinis.
Virusas palietė ir paukštininkus
Tokia situacija, kad būtų išgraibstyta visa paukštiena, susiklostė ir todėl, kad šiemet ūkininkas užaugino kelis kartus mažiau žąsų ir ančių. Pernai A. Bielinio ūkyje sparnais plasnojo apie pusantro tūkstančio kalėdinių plunksnuočių, o šiemet – vos trys šimtai. Kaip jis pats sako, visas kortas sumaišė pavasarį prasidėjęs paukščių gripas, kuris ir išaugino į neregėtas aukštumas paukštienos kainas.
„Dėl paukščių gripo iškilo problemų, kaip atsivežti žąsiukų. Jų Lietuvoje niekas neperina, o įsivežti iš užsienio nebuvo galima. Kaip dėl COVID-19 pandemijos ribojamas žmonių judėjimas, taip dėl paukščių gripo – gyvūnų. Šiemet iš Kalėdų nelabai pavyks uždirbti. Dėl pakilusių kainų bent į minusą nereikės eiti“, – skaičiuoja ūkininkas.
Virusas paukščių pulkus išretino ne tik kaimyninėje Lenkijoje, kurios produkcijos daugiausia galima rasti Lietuvos prekybos vietose, bet ir visoje Europoje. Kainų kilimui įtakos turėjo ir pabrangę pašarai bei vis dar sparčiai brangstanti elektra.
„Čia tik pradžia, kitąmet jos dar labiau kils“, – prognozuoja A. Bielinis.
Sumažino pulkus
Karsakiškio seniūnijoje, Naujikų kaime ūkininkaujančio Sauliaus Linkevičiaus kieme ne vieneri metai taip pat gagena antys. Tačiau šiemet ir čia jų gretos išretėjusios. Ūkininkas teigė, kad antys yra išimtinai tik Kalėdų stalo paukštis – kitais metų laikais jų niekas neperka. Kaip rodo jo patirtis, su antimis daugiau vargo nei naudos. Jų auginti nebeapsimoka, kai rinka užversta lenkiška produkcija.
„Anksčiau Kalėdoms užaugindavome po 2–3 tūkst. ančių, bet dabar susimažinome iki vos kelių šimtų. Prekybos tinklai Lietuvos ūkininkų produkcijos nenori įsileisti, užauginus daugiau, kyla problemų antieną realizuoti“, – tvirtino S. Linkevičius.
Pasak ūkininko, turgeliuose augintojams taip pat neapsimoka prekiauti, mat čia labai mažai pirkėjų, o ir jų pajamos dažniausiai neleidžia įpirkti antienos ar kitos delikatesinės paukštienos. Dažniausiai nuolatiniai klientai patys atvyksta į ūkį išsirinkti anties.
„Jeigu prekybos centre šalia būtų lietuviška ir lenkiška antis, neabejoju, kad dalis tikrai rinktųsi savame krašte užaugintą produkciją. Bėda, kad didieji prekybos centrai garsiai kalba apie Lietuvos ūkininkų rėmimą, bet situacija yra kitokia“, – teigė ūkininkas.
Pardavimai pašoko
Vieninteliame Panevėžio rajone kalakutų ūkyje Mickiemės kaime, Naujamiesčio seniūnijoje, pastarosios savaitės – taip pat pats darbymetis. Kiškio kalakutų ūkio savininkas Rolandas Kiškis pernai prieš Kalėdas jautėsi pamirštas. Šiemet stebima kita tendencija – žmonės perka gerokai aktyviau ir iš anksto, tarsi norėdami atsigriebti už praėjusius metus, kai buvo draudžiama prie vieno stalo susėsti daugiau nei vienos šeimos nariams.
„Kalėdiniu laikotarpiu susidomėjimas kalakutiena išaugo gal 70 proc., bet kiek iš jų įsigis, galėsiu atsakyti po švenčių. Kalakutiena paklausi ir naujamečiam stalui, taip pat ją dažnai perka emigrantai“, – pasakojo ūkininkas.
Stalo milžinai
R. Kiškio ūkyje klega apie 600 išskirtinės išvaizdos kalakutų ir šiek tiek viščiukų. Ūkininkas savo produkcija prekiauja tik Panevėžio turgavietėse. Daugiau kaip penkiolika metų kalakutus auginantis R. Kiškis pasakojo išbandęs kelias jų veisles, kol apsistojo ties didžiaisiais mėsiniais – jų balta mėsa labiausiai tinka lietuvio skoniui. Nors Europoje šis paukštis yra daugiau kasdienio raciono dalis, Lietuvoje jis siejamas su šventėmis.
„Kalakuto kilogramas kainuoja 6 eurus. Teko kelti kainas, nes grūdų ir dujų bei elektros kainos tiek pakilo, kad mums patiems buvo šokas. Žmonės taupo, derasi, bet prieš šventes nebeskaičiuoja, leidžia sau paišlaidauti. Padidina ir normas: seniau pirkdavo vieną šlaunelę, o dabar šventėms pageidauja jau keturių“, – pastebi R. Kiškis.
Besidairantieji kalakuto šventiniam stalui jo pageidauja kuo mažesnio: kalakučiuko jauniklis sveria apie 4 kilogramus, o didieji užauga iki 20–30 kilogramų. Paprastai tokie milžinai auginami dėl itin vertingos krūtinėlės filė.
„Kalėdų stalui kalakuto ieško kuo mažesnio ar bent vidutinio, o tie, kurie kalakutieną valgo visus metus, perka visą didelį paukštį arba tik kažkurią jo dalį. Nesu didelis ūkininkas, man geriau būtų, kad pirktų visus metus. Kalėdinis laikotarpis – pats darbymetis, reikia papildomų darbuotojų, bet gerų rasti – kaip laimėti loterijoje“, – sakė R. Kiškis.