Kanapių augintojai išsprendė darbo jėgos problemą – užsieniečiai patys važiuoja dirbti nemokamai

Virginija ir Andrius Šironai, netoli Molėtų auginantys 15 ha pluoštinių kanapių, išsprendė darbo jėgos problemą – dalyvauja tarptautinėje turistinėje programoje, pagal kurią keliauti ir svetimą kraštą pažinti norintys žmonės apsistoja pas ūkininkus ir verslininkus bei dirba mainais už prieglobstį ir maistą.

„Šį metodą atrado mano vyras. Mes užsiregistravome keliose tarptautinėse platformose, kuriose skelbiasi ūkininkai, ar verslininkai, kurie gali duoti darbo mainais į maistą ir apgyvendinimą. Reikia aprašyti, kokias sąlygas suteiki, kiek laiko jie dirbs – paprastai tai 5 val. per dieną išskyrus savaitgalius – koks darbas“, – pasakoja Virginija.

Moteris sako, kad jos vyras rado, kaip atsirinkti patikimus žmones. Daugumą turistų darbštuolių pas mus traukia tai, kad dar yra gamtos, kurią Vakarų Europoje rasti arba labai sunku, arba reikia mokėti milžiniškus pinigus, kad patektum į tokius plotus. Jiems kaip stebuklas natūralus miškas ar nešienauta pieva.

„Dalį vilioja kanapių produkcija. Jie nori sužinoti, kas tai per augalas, kaip auga ir ką iš jo galima pagaminti. Vasarą didžiausias turistų srautas ir buvo per derliaus ėmimą, kai reikėjo daugiau darbo rankų“, – aiškina Virginija ir sako, kad žmones, kurie iš pusės pasaulio atkeliauja į Molėtus, neturi vilčių čia rasti kitokių kanapių. Visos sąlygos aiškiai išdėstytos puslapyje pristatant darbą ir sąlygas.

Pavyzdžiui, vienas iš darbų tai skinti žiedus, iš kurių bus daromos arbatos.

Turistus galima skirstyti į kelias grupes. Arba iki 30 metų, arba vidutinio amžiaus. Dalis tiesiog sustabdė savo karjerą ir keliauja po pasaulį. Kiti ima poros mėnesių atostogas ir taip „malasi po svietą“.

V. Šironė prisipažįsta, kad vienas geriausių savanorių buvo pagyvenęs amerikietis, su kuriuo ir dabar palaiko ryšius.

Užpernai dauguma buvo vokiečiai, kurie važiavo su dviračiais ir gyveno palapinėse.

Įdarbinimo procedūra prasideda kai žmogus užpildo paraišką. Šeimininkai įvertina, ar jis gali būti naudingas. Keliautojus stengiasi priimti ne trumpiau kaip dviem savaitėm. Nors būna, kad tampa kaip šeimos nariais ir gyvena kelis mėnesius.

Pinigai už darbą nemokami. Maistu šeimininkai dalinasi. Jei nori ko nors papildomai, važiuoja į miestą ir perka patys. Viena iš pageidautinų sąlygų – papildoma veikla. Jei važiuoja į miestą, Šironai pasiima ir pakeleivį, kuris nori pasižiūrėti daugiau krašto. Sodyboje yra dviračiai. Svečių negyvena dešimtimis vienu metu. Tai tiesiog kaimo turizmo sodybos svečiai, kurie dar ir dirba.

„Vietinių, kurie norėtų dirbti, tai darytų atsakingai, tiesiog nėra“, – pripažįsta šeimininkė.