Galimybe tiesiogiai bendrauti su pirkėjais, „nenuskęsti“ bendroje didžiųjų turgaviečių terpėje šiandien džiaugiasi ir mobiliųjų turgelių prekiautojai, kurių dauguma – smulkieji ūkininkai, palaikantys kaimo gyvybingumą bei kuriantys tebūnie nedidelę, tačiau šalies ekonomikai labai svarbios pridėtinės vertės dalį.
Tarp Kauno miesto centre dirbančių ar gyvenančių miestiečių iki šiol ypač populiarus buvo Prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ prieigoje penktadieniais išsidėstantis mobilusis ūkininkų turgelis. Nuolat „plaukiančiu“ pirkėjų srautu džiaugėsi ir čia prekiaujantys pardavėjai. Tačiau prieš pat Kalėdas turgelis buvo perkeltas į atokesnę vietą nuo pagrindinių durų – į automobilių stovėjimo aikštelę „Akropolio“ „užnugaryje“.
Apie ūkininkų nuogąstavimus ir miestiečių nepasitenkinimą dėl šio perkėlimo „Ūkininko patarėjas“ rašė dar gruodžio viduryje. Šiandien akivaizdu, kad pačios liūdniausios prognozės pasitvirtino – naujajame turgelyje ūkininkai kol kas šąla veltui.
350 žingsnių – vos toks atstumas skiria senąją mobiliojo ūkininkų turgelio vietą nuo naujosios, bet, matyt, rinkodara ne veltui yra mokslas, prognozuojantis pirkėjų elgesį ir šio elgesio motyvus. Anksčiau buvusiu „karštymečiu“ – patį penktadienio vidurdienį – turgelyje apsipirkinėjanti vienintelė pirkėja kaunietė Dalia „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad nei pieno, nei mėsos produktų pastaraisiais metais neperkanti niekur kitur. Tačiau naujoji „Akropolio“ turgelio vieta yra toliau nuo viešojo transporto stotelės nei buvo anksčiau. Todėl į šį turgelį moteris prisipažino vargu ar dar kartą beateisianti.
Pasak jos, naujoji didžiulė erdvė yra ir labai nejauki, joje nuolat pučia žvarbūs skersvėjai. „Aš čia praleidau vos kelias minutes ir jau sušalau. Tad ką kalbėti apie pardavėjus, stovinčius turgelyje kelias valandas“, – piktinosi moteris.
Paparastai geros nuotaikos nestokojanti ir iki šiol pirkėjų būrio būdavusi apsupta įvairias pačios išaugintų daržovių salotas parduodanti Kaišiadorių r. ūkininkė Antanina Miknevičienė paskutinįjį turgadienį nuobodžiaudama skaitinėjo žurnalą, o kalbinama „Ūkininko patarėjo“ atvirai pripažino, kad jos nedidelį versliuką ištiko katastrofa. „Kadangi daug laiko užima pati salotų gamyba, mobiliuosiuose turgeliuose prekiauju du kartus per savaitę. Uždarius Panemunės tiltą per Nemuną, turgelis gerokai apmirė šiame mikrorajone, o dabar jau ir šis praktiškai nebegyvas.
Planavau, kad žiemą užsidirbsiu litą kitą, galėsiu susimokėti mokesčius, o dabar esu priversta neparduotomis daržovių salotomis lesinti vištas. Mano prekė – ne rūkyta dešra, kurios nepardavęs gali ją vėl atvežti po savaitės ar mėnesio. Ypač gaila buvusių nuolatinių pirkėjų – senyvo amžiaus žmonių, kurie ateidavo nusipirkti, pavyzdžiui, vieną ar du virtus burokėlius, kurių išsivirti namuose vienišam senukui tiesiog per sunku. O slidžiu šaligatviu atpėdinti iki naujo turgelio, matyt, dar sunkiau. Šiandien turgelyje nesulaukiau nė vieno saviškio“, – apgailestaudama kalbėjo A. Miknevičienė.
Savos gamybos varškės, įvairių rūšių sūrių bei pieno parduoti atvežusi Prienų r. ūkininkė Irena Samoškienė taip pat apgailestaudama sakė, kad iki vidurdienio tepardavusi trečdalį to, kiek paprastai parduodavusi senajame turgelyje.
O obuoliais bei natūraliomis jų ir uogų sultimis prekiaujanti Prienų r. ūkininkė Rasa Skučienė, aplink nematydama nė vieno pirkėjo, net nelipo iš savojo „mikriuko“.
Medumi ir jo produktais prekiavęs Pasvalio r. bitininkas Linas Kazėnas bei kiti prekiautojai piktinosi dar ir tuo, kad greta turgelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vos stabtelėjus automobiliui vairuotojas tuoj pat raginamas susimokėti 3 Lt dydžio mokestį. „Kas eis į turgelį pirkti kopūsto ar bandelės už vieną litą, jeigu už kelias stovėjimo mi-nutes reikia pridėti dar tris litus?“ – piktinosi L. Kazėnas.
Pardavėjai sakė suprantantys mobiliųjų turgelių veiklą koordinuojančio kooperatyvo „Lietuviško maisto kokybė“ direktorių Mindaugą Maciulevičių, kuris šiuo metu yra atsidūręs tarsi tarp dviejų girnų – ūkininkų ir savivaldybės, bei vertinantys savo vadovo pastangas.
Pats M. Maciulevičius jau anksčiau „Ūkininko patarėjui“ yra sakęs, kad senoji „Akropolio“ turgelio erdvė turi ne aikštės ar skvero, bet gatvės statusą. Teisės aktų nustatyta tvarka tai nėra tinkama vieta prekybai.
Be to, ankstesnėje vietoje baigiamas renovuoti privatus pastatas, kurio savininkai nepageidauja prekyvietės po langais. Vieta neatitiko ir civilinės saugos reikalavimų, nes nelaimės atveju prekiautojų transportas bei palapinės trukdytų į „Akropolį“ patekti medikams ar ugniagesiams.
„Todėl drauge su savivaldybe ieškojome abiem pusėms priimtinos išeities“, – kalbėjo M. Maciulevičius.
Dar viena priežastis, dėl kurios turgelis iškeltas, – prekiauti ankštoje senojoje vietoje pareiškė norą ir kitos žemdirbių savivaldos organizacijos. O tokiu atveju prekystaliai prie pagrindinės „Akropolio“ įeigos būtų išdėstomi ne vieną, bet kelias dienas per savaitę.
Tiesa, tikimasi, kad artimiausioje ateityje pavyks susitarti su „Akropolio“ administracija ir prekybos bei pramogų centro garsiakalbiu visiems lankytojams bus pradėta skelbti informacija apie galimybę įsigyti maisto produktų automobilių stovėjimo aikštelėje penktadieniais veikiančiame mobiliajame ūkininkų turgelyje.
O kol kas patys turgelio prekiautojai prognozuoja, kad prekyba galbūt šiek tiek suaktyvės pavasarį, kai atsiras šviežių daržovių bei uogų. Tačiau ir pavasario, ir naujo derliaus dar reikia sulaukti.