Kėdainių r. – varnų valgymo puota

Praėjusį šeštadienį Kalnaberžės bendruomenės centre vykusi varnienos valgytojų puota sulaukė beveik šimto svečių. Į tradicinę šventę susirinko aktyviausi kaimo gyventojai, saviveiklininkai ir netradiciniu maistu besižavintys kėdainiečiai.

„Mūsų kaime varnos valgomos nuo neatmenamų laikų. Pirmuosius varnų valgytojų balius aš prisimenu nuo tada, kai dar į mokyklą nėjau. Varnas kepdavo mano močiutė, mama, o dabar ir aš pagal savo receptūras jas ruošiu“, – sakė kalnaberžiškė Liuda, kuri kartu su kaimyne Danute penktąsyk surengtos varnėdų šventės stalui patiekė apie 200 varnų.

Vienu metu kelerius metus ši tradicija Kalnaberžėje (Kėdainių rajone) buvo nutrūkusi, tačiau Andriaus Gudžinsko paraginti jau penktą vasarą kalnaberžiečiai vėl rinkosi valgyti varnų.

Šįkart varnėdoms buvo pasiūlyta paskanauti keptos varnienos. Dideliame puode tarsi gruzdintuvėje varnos kepė apie valandą, prieš tai jas tris paras marinavo.

„Šaudyti, nupešti ir marinuoti paukščius – vyrų darbas, o juos kepti patikima moterims. Tokių tradicijų laikomasi nuo seno. Kiekviena šeimininkė turi savo varnų ruošimo paslapčių.

Neklauskite, tikrai nesakysiu, kaip ir kuo skaninau iškeptas skrajūnes šįkart“, – šypsojosi ponia Liuda. Kad varniena gausiai barstoma įvairiais prieskoniais, jautėsi užsukus į bendruomenės centre įrengtą virtuvėlę. Krapų, petražolių ir svogūnų kvapas viliojo kiekvieną praeinantį pro šalį.

Pasak Kalnaberžės bendruomenės pirmininko Rimtauto Ardavičiaus, pačioje Kalnaberžėje varnų jau nebeliko. Varnėdų puotoms paukščius kaimo vyrai medžioja aplinkiniuose kaimuose.

„Aplinkiniuose laukuose ūkininkaujantys ūkininkai labai džiaugiasi, kad varnų gerokai sumažėjo. Buvo laikas, kada ir aš naktimis važiuodavau į laukus saugoti tik ką išbertų javų sėklos, kad jos nepraretintų besotės varnos. Jos būriais kai užskrisdavo, grūdus sulesdavo, tai derliaus gero nebuvo ko tikėtis. Dabar, atgaivinus varnų valgymo puotas, paukščių sumažėjo. Tos, kurios liko nenušautos, išskrido į kitas vietoves. Patikėkite, varnos – labai gudrūs paukščiai“, – sakė vienas šventės šeimininkų.

Paklaustas, ar gardu pasmaguriauti varniena Rimtautas Ardavičius nusijuokė, kad varnos valgomos ne iš bado, o kaip gurmaniškas patiekalas. Be to, kaimo vyrai sutartinai tvirtino, kad alus su varniena gerokai gardesnis.

Varnos Lietuvoje valgomos nuo senų laikų

Pasak A. Gudžinsko, gana rimtai studijavusio varnėdystę, istoriniuose šaltiniuose randama užuominų, kad varnas valgė ir vilniečiai, ir Trakų gyventojai, tačiau labiausiai šiuo užsiėmimu garsėjo Pamario gyventojai, ypač kuršiai.

Kalnaberžėje varnų valgymo tradicijos paplito iš dvaro.

„Mano senelis, gimęs 1885 metais, sakydavo, kad varnos valgomos iš ponų raškažio. Nevėžio pakrantėse buvo labai daug dvarų su puikiais parkais, kuriuose mielai šeimininkavo varnos. Kalnaberžė ne išimtis, čia gyvenę dvarininkai ne tik medžiojo parkų siaubūnes, bet ir jas valgė.“, – sakė A. Gudžinskas. Garsiojo Kalnaberžės varnėdos teigimu, varnienos skonis primena putpelės mėsą, kurią galima labai įvairiai paruošti.

„Sudėtingiausias rengiantis tokioms šventėms yra pasiruošimo etapas. Kol varnas sugaudai ar sumedžioji, praeina geras pusdienis. Po to jas reikia teisingai apdoroti. Plunksnų nepešame, o lupame paukščio odą. Vėliau marinuojame mėsą. Tam ruošiu tradicinį mėsos marinatą, negailėdamas įvairių pipirų, lauro lapelių, druskos, acto. Po kelių parų marinavimosi, paukštiena būna paruošta tolesnei kelionei stalo link. Dažniausiai renkamės gruzdinimą aliejuje, nes taip paruoštas patiekalas išvaizdesnis ir skanesnis. Dabar varnų valgymo baliai Kalnaberžės bendruomenei – bene vienintelė proga visiems kartu susirinkti, pakalbėti, aptarti aktualiausias problemas ir pasidžiaugti gyvenimu“, – atgaivinta varnėdystės tradicija džiaugiasi A. Gudžinskas.