Dalį pasėlių palaidojo po žvyru
„Matytumėte, kas vyksta – seniūnas per ūkininkų dirvą kasa griovius. Jau nemažai mūsų pasėlių palaidojo po žvyru ir akmenim. Dirba bet kaip – nei projektą turi, nei žmones informavo, kad ruošiamasi tą kelią remontuoti. Be to, išgilinus abipus kelio griovius, likome be galimybės pasiekti savo laukus. Reikia važiuoti pasėlius purkšti, bet kokiu būdu tuos griovius pervažiuoti?“ – liejo apmaudą į redakciją paskambinęs stalgėniškis Vidmantas.
Vyras pasakojo šalia į buvusį Vainaičių kaimą vedančio kelio valdantis bene 10 laukų ir trys iš jų esą buvo nuniokoti šalikelės griovius gilinančios technikos. Pamatęs tai, stalgėniškis kreipėsi į seniūną ir pareikalavo atlyginti žalą. Nuo tos dienos darbai buvo sustabdyti, nors tai esą – menka paguoda: gilinant griovius, ant pasėlių sustumtas ne tik žvyras, bet ir akmenys, kelmai. Stalgėniškis spėjo, kad gruntu buvo užversti ir paviršinių nuotekų surinktuvai melioracijos grioviuose, tad pavasariop ims tvinti ne tik remontuojamas kelias, bet ir aplinkiniai laukai.
Vis tik nuniokoti pasėliai, Vidmanto žodžiais, menka bėda palyginti su tuo, kad pagilinus, tiksliau – suformavus griovius, ūkininkai nebegali su žemės ūkio technika patekti į savo laukus.
„Seniūnas klausė – kaip seniau įvažiuodavote? Taip ir įvažiuodavome: kai nebuvo griovių, kur reikėjo, ten galėjai įsukti nuo kelio. O dabar per griovį neįvažiuosi – čia jau būtų technikos laužymas. Be to, seniūnas tuoj iškviestų policiją, kad gadiname ir pačius griovius – seniūnijos turtą. Ne kartą taip jau yra padaręs kitam kely“, – kalbėjo stalgėniškis ir pridūrė esantis tikras, kad šiuo atveju ne kas kitas, o kelio remontą užsakiusi seniūnija privalo užtikrinti, jog žmonės nebūtų atkirsti nuo savo sklypų.
Vidmantas sakė išgirdęs iš seniūno, kad šis lyg ir žada pagal kažkokį turimą seną dokumentą suformuoti nuovažas į sklypus, bet tai esą – menka paguoda, mat seniau laukai buvo gerokai didesni, tad ir tų nuovažų galėjo būti suprojektuota vos viena kita. Jei ir dabar tiek įrengs, kils nesutarimų tarp ūkininkų – nė vienas nenorės, kad per jo sklypą kito technika važiuotų.
Skubėti vertė besibaigianti sutartis
Pabendravus su stalgėniškiu, tapo aišku, kad ilgai lauktas kelio remontas gerokai apkartino čia ūkininkaujančiųjų gyvenimą. Vyras pyko ne tik dėl žvyru užverstų pasėlių ir neįrengtų nuovažų, bet ir dėl to, kad apie kelio remonto darbus nebuvo pranešta iš anksto, kad su sklypų savininkais nesitarta dėl nuovažų. Be to, Vidmanto žodžiais, gilinant griovius, žvyru buvo užvesti kai kurių sklypų ribas žymėję riboženkliai, o norint atstatyti juos, teks vėl kviestis matininkus, mokėti jiems.
Nieko nelaukę šiuos stalgėniškio nusiskundimus perdavėme kelio remonto darbus organizavusiam Stalgėnų seniūnui A. Jurkui. Pirmiausia jo teiravomės, kodėl dirbta paskubomis, neparengus projekto ir apie darbus neinformavus gyventojų.
Buvo akivaizdu, kad žurnalistų dėmesys šiai temai seniūno nepradžiugino ir kad susidariusi konfliktinė situacija jam – itin nesmagi. Vis tik seniūnas paaiškino, jog žvyrkelį, vedantį nuo Stalgėnų buvusio Vainaičių kaimo link, nutarta paremontuoti sutaupius lėšų nuo kitų darbų. Esą sukaupta suma buvo nedidelė, todėl nutarta atlikti paprastąjį remontą, kuriam nereikalingas techninis projektas.
O skubėti pradėti darbus vertė besibaigianti su rangovais pasirašyta sutartis.
„Susiklostė tokia situacija, kad arba darome, arba ne. Nutarėme daryti – suformuoti griovius, nes jų praktiškai buvo nelikę. Besidarbuojant technika kažkiek žvyru užvertė žmonių pasėlius, dėl to kilo didžiulės emocijos, pasipylė skundai. Sutinku, buvo gal ir mūsų klaida – tokius darbus reikia daryti rudenį, nuėmus derlių. Kita vertus, ūkininkai ten ardavo ir sėdavo iki pat kelio krašto, nors į abi puses po 10 metrų nuo kelio briaunos yra kelio apsaugos zona. Nereikėtų joje šeimininkauti lyg savo sklype“, – kalbėjo seniūnas.
Nuovažos – tik rudenį
A. Jurkus sakė žiūrėjęs techninę dokumentaciją ir suskaičiavęs, kad kairėje šio kelio pusėje kažkada buvo įformintos 12–13 nuovažų, dešinėje – vos viena ar dvi. Esą tiek seniūnija pasistengs ir įrengti. O tie, kurie užsisakę savo sklypų kadastrinius matavimus nepasirūpino, jog būtų įformintos ne tik sklypų ribos, bet ir patekimas į tuos sklypus, esą dabar turės patys savo iniciatyva įsirengti norimas nuovažas, prieš tai kreipęsi leidimo į Savivaldybę.
Paklaustas, kada seniūnija planuoja įrengti bent tas 13 ar 15 nuovažų, seniūnas sakė nebekartosiantis savo ankstesnės klaidos – pirma palauksiantis, kada ūkininkai nusiims derlių, tada užsakysiantis, kad rangovai pabaigtų pagilinti griovius likusioje kelio atkarpoje, ir tik tada bus imtasi nuovažų. Žodžiu, tik šių metų pabaigoje.
Seniūnas išdėstė savo poziciją ir dėl neva išvartytų riboženklių. Pasak jo, dar prieš imantis darbų visi esami riboženkliai buvo suskaičiuoti ir išsaugoti. Esą jei netyčia ir išverstas koks vienas kitas, seniūnija pasirūpins, kad jie būtų atstatyti.
„O visokie ten betoniniai stulpai nėra riboženkliai, apie juos nėra nė ko kalbėt. Be to, galiu patikinti, kad nebuvo užverstas nė vienas melioracinis rinktuvas. Iš kur žmonės tai ištraukė? Patys kai arė iki pat kelio ribos, kažkodėl nesuko galvos dėl tų rinktuvų, o dabar susirūpino. Nėra ten didelių nuostolių, tik emocijos. Gaila, kad žmonės nenori suprasti situacijos, įsigilinti, bet skuba piktintis. Juk jiems tas kelias remontuojamas – šalia jo nėra gyventojų, tad darome dėl tų pačių ūkininkų, bet vietoj padėkos sulaukiame vien kaltinimų“, – apmaudo neslėpė A. Jurkus.
Ką sako įstatymas?
Praėjusių metų pabaigoje Susisiekimo ministerija skelbė, kad atsižvelgiant į nuolat kylančias diskusijas bei konfliktines situacijas buvo patikslintos nuovažų įrengimo rajoniniuose keliuose sąlygos. Iki tol rekonstruojant kelius būdavo naikinamos visos neteisėtai įrengtos nuovažos. Pakoregavus tvarką, numatyta, kad projektuotojai, rengdami kelio kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektus, privalo atlikti kelyje esančių nuovažų patikrą ir supažindinti seniūniją su projekto sprendiniais, o ši turi informuoti žemės sklypų savininkus apie nuovažų patikros rezultatus, kad abi pusės rastų priimtiniausią sprendimą dėl nuovažų įrengimo (ar išsaugojimo) būtinybės.
Be to, Kelių techninis reglamentas numato, kad naujos nuovažos įrengiamos, eismo saugumo sąlygų įvertinimas atliekamas nuovažų įrengimą inicijavusių žemės sklypų savininkų, ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis.