Ugniagesiai pastebi, kad dažniausiai dėl netinkamai kūrenamų laužų ar šašlykinių į juos kreipiasi ir skundžiasi kantrybės netekę kaimynai.
Paskambino 112
Sekmadienio vakarą, po 18 valandos, Bendrasis pagalbos centras sulaukė skambučio iš Kėdainių rajono.
Pranešėjas informavo, kad Vilainių seniūnijos Apytalaukio kaime, Alkupio gatvėje, kaimynai arti automobilio kūrena šašlykinę. Jis teigė, kad baiminasi, jog ši neužsidegtų.
Į tokį gyventojo pranešimą reagavo ugniagesiai. Jie nuvyko į įvykio vietą aiškintis situacijos.
Atvykę nurodytu adresu išsiaiškino, kad šašlykinė buvo kūrenama saugiu atstumu, pavojaus niekam nebuvo.
Žmonės teigė, kad greičiausiai tarnybas iškvietė pavydūs kaimynai, o ugniagesiai iškvietimą pripažino nepagrįstu.
Degino laužą
Dar vieno pranešimo Bendrasis pagalbos centras iš Kėdainių rajono sulaukė naktį.
Po 3 valandos nakties paskambinęs pranešėjas informavo, kad Josvainių seniūnijos Vainikų kaime, Lakštingalų gatvėje, dega laužas.
Į įvykio vietą atvyko Josvainių ugniagesių komanda. Jie nustatė, kad 3x3 m plote degė sukrautos medžių šakos.
Laužas dėl šventos gyventojų ramybės buvo užgesintas.
Perspėja gyventojus
„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, nes prasideda šašlykų kepimo sezonas.
Iš tiesų dažnai gyventojai nesilaiko atstumų nuo pastatų statydami šašlykines. Norime priminti, kad jas galima statyti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į oro sąlygas, nes stiprus vėjas gali įnešti neužgesusias žarijas į pastatą ir sukelti gaisrą“, – sako Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė Erika Dumčienė.
Būtina žinoti
E. Dumčienė akcentuoja, kad žmonėms būtina žinoti net tokius dalykus, kaip teisingai užgesinti šašlykines, kur padėti pelenus.
„Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų“, – dėstė E. Dumčienė.
Keletas taisyklių
Inspektorė primena, kad draudžiama sugrėbtas žolės, nukritusių medžių lapų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo miško.
Taip pat draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
„Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas. Laužą kurti galima tik tam paruoštose vietose, prieš kuriant jį reikia pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, užpilti žarijas vandeniu“, – paaiškino E. Dumčienė.