Iki šiol 700 šeimų prižiūrintis žmogus kartu su giminaičiais bitininkauja ne moderniuose daugiaaukščiuose, bet tradiciniuose Dadano tipo aviliuose. Jie šiltesni ir, kaip sako profesionalas, širdžiai mielesni ir smagesni darbui.
Šeimos verslas
„Tai mūsų šeimos verslas. Dirbame tik aš su tėčiu ir mama, dar ištisus metus samdome du žmones ir dar du darbininkus priimame papildomai sezono metu. Jei pavyktų rasti tinkamus žmones, priimtume ne du, o keturis“, – kaip sukasi ūkyje pasakoja Ramūnas ir sako, kad šiandien Lietuvoje pakankamai didelė bėda, jog medus gana pigus, jį sunku parduoti ir tenka dirbti pačiam, negali samdyti žmonių.
Tačiau šios kainos ne mūsų vidaus rinkos bėdos. Jei šį sezoną bitės pasaulyje medaus prineš mažiau ir šio produkto pristigs, jis brangs ir Lietuvoje.
Profesionalas įvardina ir kiek vidutiniškai iš avilio išsuka medaus pernykščio sezono vidurkis 98 kg. Jis sako girdėjęs apie žmones, kurie suka po 130 kg, tačiau tai kiek kitos šio verslo atšakos atstovai. Jie vežioja bites po medingus rapsų ir grikių pasėlius.
„Jei gyveni iš bičių ir suki mažiau kaip 50– 100 kg iš avilio, vadinasi kažką darai ne taip. Lietuvoje tai minimalus kiekis kalbant apie profesionalus, dirbančius derlinguose regionuose. Kai kur, pavyzdžiui, Zarasuose, tiek tiesiog nebus ganyklų bitėms. Kalbu apie bitininkavimą stacionariuose aviliuose, ne apie šeimų vežiojimą prie derlingų ganyklų “, – pasakoja Ramūnas.
Vienam 100 avilių
Patyrusio bitininko skaičiavimu, vienas žmogus gali prižiūrėti 100 avilių. Jo ūkyje vienam darbuotojui tenka daugiau avilių, tačiau tai pasiekta milžiniškomis investicijomis į technologijas. Prieš 20 metų sukdavo dvigubai mažiau medaus, o žmonių dirbo tiek pat, kiek dabar. Per tą laiką šeimų skaičius padidėjo tris kartus. Jei prieš 10 metų avilius jie dar kalė savo rankomis, šiandien perka. Suprato, kad neverta pačiam mėginti mėgėjiškai nudirbti visus darbus, nes profesionalios kokybės ir reikalingo standarto pasiekti nepavyks. Tam reikalingi atitinkami įgūdžiai ir sąlygos bei technika.
Jaučia bites
„Esu ketvirtos kartos bitininkas. Priėjęs prie avilio iš karto matau, kaip gyvena šeima, ar ji sveika, ar dirba motinėlė. Tiesiog jaučiu šeimas ir prie jų einu su šortais. Mane geriau bitės, o ne uodo įkandimas“, – aiškina R. Ardavičius.
Bityne dominuoja bakfasto rasė, kryžminta su karnika. Veislinė medžiaga – bakfasto motinėlės – parsiunčiamos iš salose įsikūrusių bitynų bei kryžminamos su karnikos tranais, kad būtų mišrūnas. Toks genų pasiskirstymas geriausiai tinka lietuviškoms sąlygoms.
„Bakfasto šeimos stiprėja šiek tiek vėliau nei karnika, tačiau pastaroji daug spietlesnė. Mišrūnės perima geriausias rasės savybes. Tai įprastas stambių bitynų pasirinkimas“, – aiškina R. Ardavičius.
Su spietimu jie nekovoja – neverta tam gaišti laiko, bitynas per didelis. Vien tam reikėtų tris kartus daugiau darbuotojų nei dabar. Tiesiog nuolat keičiamos motinos ir tada išspietusių šeimų skaičius nėra didelis. Be to, Dadano tipo aviliuose spietimas 20 proc. mažesnis nei daugiaaukščiuose.
„Jei esi mėgėjas ir nori išsaugoti šeimas, reikia rinktis bakfastą ir kas du metus keisti motinėles. Tada nereikės rūpintis, kaip atstatyti išskridusias šeimas“, – patirtimi dalinasi Ramūnas.
Spiečių tvarkymas
Jie patys pakeitimui kasmet formuoja 100 šeimelių. Tai daroma pasibaigus pagrindiniam medunešiui po Joninių iki liepos 1 d. Tuo pačiu „nuleidžiamas kraujas“ stiprioms šeimoms ir jos mažiau nori spiesti. Bitininkas siūlo negailėti silpnų šeimų. Jas reikia jungti. 10 silpnų šeimų prineš mažiau medaus nei 5 stiprios. Jungti geriausias laikas prieš rapso, karklų žydėjimą, kai prasideda pagrindinis pavasarinis medunešis. Tačiau patartina pakeisti motiną, nes jei šeima silpna, vadinasi su jos motinėle kažkas blogai. Jei bitininkas pagavo spiečių, jo motiną taip pat reikia keisti, nes didelė tikimybė, jog kitais metais išskris.
Sezonas prasideda balandį ir baigiasi rugsėjo pabaigoje, kai dirbama po 12 ir daugiau valandų per parą. Per šį laiką ir uždirbami pinigai, nors idealių oro sąlygų paprastai būna ne daugiau kaip 15 dienų per sezoną. Kartais tik 8. Pernai buvo išimtis – visa vasara buvo tinkama darbui.
Kalbant apie ateitį, bitininkas sako, kad kol kas „stovės vietoje“ – bičių šeimų skaičiaus nedidins, tačiau diegs naujas technologijas. Didins produktyvumą, mažins darbo sąnaudas ir lauks, kol medaus kainos pasistiebs į viršų.
„Manau, bitynų didėjimas sustos. Žmonės gavo paramas, turi po kelis avilius ir medų išdalina draugams. Tačiau jie atima labai daug rinkos iš tų, kuriems tai pragyvenimo šaltinis“, – pastebi bičiulis.
Jo pagrindinis pardavimo kanalas – ES pirkėjai, nes Lietuvos rinka didiesiems tiesiog per maža. Susikooperavęs su kolegomis jis dideliems pirkėjams gali pasiūlyti didelius kiekius. Mažmena parduoda 1–2 proc. medaus.
Kol kas sunkiausia konkuruoti su ukrainiečiais, kurie per porą metų bičių šeimų skaičių padvigubino ir tapo rimtais žaidėjais tarptautinėje rinkoje.