„Paaiškėjo, kad registravimo sistemoje yra spragų - šios kiaulės nebuvo registruotos, jų nėra registre. Atliksime tyrimus ūkio aplinkoje, ieškosime užkrato šaltinio. Ūkyje lankęsis ir kiaules gydęs veterinarijos gydytojas sudegino savo drabužius, batus ir inventorių, kad užkratas neturėtų galimybių išplisti“, - BNS sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Anto jo, tiriant galimas kiaulių užsikrėtimo versijas, bus tiriama kiaulių laikytojo aplinka, taip pat ir maisto produktai.
„Tas žmogus, kurio ūkyje aptiktos kiaulės, sirgusios afrikiniu kiaulių maru, yra labai aktyvus medžiotojas ir pastaruoju metu medžiojo ne viename medžioklės plote. Tai galbūt ir paaiškina ligos atėjimą“, - LRT radijui sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriuje BNS patvirtino, kad ūkininkas turėjo medžiotojo pažymėjimą, tačiau jis šiame skyriuje nebuvo tęsiamas pastaruosius dvejus metus. Tačiau pažymėjimą galima prasitęsti bet kuriame kitame draugijos skyriuje.
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS teigė, kad departamentas oficialiai nežino ūkininko pavardės, taip pat - ar jis nėra sumedžiojęs šernų.
„Kaip suprantu, tas ūkis yra deklaruotas ar priklauso šeimos nariui, tiesiogiai tai ne to žmogaus ūkis, todėl oficialūs duomenys, kad jis kažkuo yra susijęs, mano supratimu, būtų pernelyg skuboti“, - BNS sakė L.Martišius.
Utenos rajono Skroblų kaime rastos dvi afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusios kiaulės. Šis židinys yra maždaug per 18 kilometrų nuo afrikiniu kiaulių maru apkrėstos „Idavang“ fermos, kurioje teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių.
Svarsto apie draudimą eiti į miškus
Šalyje daugėjant afrikinio kiaulių maro židinių, būtų tikslinga apriboti visų žmonių patekimą į miškus, esančius užkrato zonoje, BNS sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
„Ne tik medžiotojai turi sąlytį su šernais. Bet kuris žmogus, lankydamasis miške, gali pernešti užkratą, todėl lankymąsi miške reikėtų apriboti visiems žmonėms, o ne pavieniams“, - sakė jis.
Trečiadienį Lietuvoje rastas dar vienas afrikinio kiaulių maro židinys - Utenos rajone susirgo dvi ūkininko kiaulės.
Tai jau antras maro židinys per pastarąsias dvi savaites - liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone, netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje „Idavang“ fermoje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad abu židinius skiria apie 18 kilometrų.
Šių metų sausį afrikinis kiaulių maras nustatytas dviem sumedžiotiems šernams Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.
Ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro paskelbta Ignalinos rajone, Alytaus mieste ir rajone, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose ir Druskininkuose.
Afrikinis kiaulių maras yra mirtina šernams ir kiaulėms virusinė liga.
Spręs dėl nepaprastosios padėties
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija penktadienį, o Utenos rajono savivaldybė - ketvirtadienį spręs, ar rajone skelbti nepaprastąją padėtį dėl naujo kiaulių maro židinio, pranešė Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos.
VRM pranešė, jog atsižvelgęs į naują kiaulių maro židinį, vidaus reikalų ministras nusprendė penktadienį ryte surengti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį.
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS sakė, jog ketvirtadienį Utenos rajono savivaldybė spręs, ar skelbti nepaprastąją situaciją.
„Rytoj savivaldybėje vyksta posėdis dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Kiek žinau, jis numatytas nuo ankstaus ryto“, - teigė L.Martišius.
Skelbs ekstremalią padėtį
Utenos rajone aptikus naują afrikinio kiaulių maro židinį, ketvirtadienį rajone bus skelbiama ekstremali padėtis, teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
„Darbai jau iš principo visi padaryti. Dabar reikės dokumentiškai įforminti. Mes pirmiausia darome darbus, nes žinome, kaip taip rimta. Rytoj bus patvirtintos apsaugos ir stebėjimo zonos bei vykdomos priemonės jose“, - BNS sakė Utenos rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Linas Tiškus.
Pasak jo, pasiruošimas galimam kiaulių marui Utenos rajone buvo pradėtas, nustačius jo židinį Ignalinos rajone. Padėtį lengvina tai, kad Utenos rajone nebėra didelių kiaulių ūkių.
„Mūsų dideli kiaulių ūkiai, kurie neįgyvendino biologinių saugumo priemonių, savo kiaules jau pardavė. Šitas sprendimas priimtas ekstremalių situacijų komisijoje, kad be išimties visi augintojai, neatitikę saugos priemonių, parduotų arba paskerstų savo kiaules“, - kalbėjo L. Tiškus.
Jo teigimu, Utenos rajone buvo 5 dideli ūkiai, kurie kartu augino 417 kiaulių. Šiuo metu 3 kilometrų apsaugos zonoje, kur nustatytas maras, yra 17 smulkių kiaulių augintojų, turinčių 34 kiaules, o 10 kilometrų stebėjimo zonoje - 100 augintojų, turinčių 350 kiaulių.
„Stebėjimo zonoje mes tikimės rasti maždaug 10-15 proc. daugiau kiaulių, nes yra dalis nedeklaruotų kiaulių augintojų“, - sakė L. Tiškus.
Trečiadienį Utenos rajone nustatytas jau antrasis kiaulių maro židinys.