Jie tvirtina, kad sušvelninus reikalavimus suprastės grūdų kokybė, o tai turės įtakos vartotojams, perdirbėjams ir ūkininkams.
Užsidirba iš sausesnio derliaus
Vienas iš svarbiausių augintojų reikalavimų – nustatyti vos puse procento didesnį parduodamų grūdų ir rapsų drėgnumą.
„Jau daug metų kariaujame, tačiau niekas nesikeičia. Dėl procentinių skirtumų milijonai nubyra perdirbėjams ir eksportuotojams, nors galėtų atitekti ūkininkams. Kasmet susidaro iki 30 mln. Lt – tai nemaži pinigai“, – dėl bevaisių bandymų pakeisti grūdų supirkimo standartus rankomis skėsčiojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.
Jau ne vienus metus grūdų augintojai kelia klausimą, kodėl auginti javus jie turi pagal bendrus ES reikalavimus, o parduoti – pagal skirtingus – griežtesnius vietos rinkai ir liberalesnius užsienio rinkai.
„Akcentuojame, kad visur taikomės prie Europos praktikos, tačiau parduodant grūdus lygiuotis į ES šalis nenorime. Mes grūdus džiovinti turime pagal Lietuvos standartus, o supirkėjai, tokius grūdus parduodami užsienio rinkose, kur reikalavimai liberalesni, užsidirba iš sausesnio derliaus“, – aiškino R.Majauskas.
Prašo padidinti drėgmės rodiklius
Lietuvoje galioja keli (kviečių, miežių, rugių ir rapsų) grūdų kokybės standartai. Nors šie standartai nėra privalomi, jais vadovaujantis sudaromos pirkimo ir pardavimo sutartys ir atsiskaitoma su augintojais.
Grūdų tiekimo į rinką standartuose nurodomi šeši derliaus vertinimo kriterijai: hektolitro masė kilograme, šiukšlių, drėgmės, baltymų ir glitimo kiekis procentais, kritimo skaičius per sekundę. Grūdų kokybę nusakanti klasė nustatoma remiantis žemiausiu minėtų kriterijų rodikliu. Paprastai nuo grūdų klasės priklauso ir kaina.
Augintojai prašo pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc.; kviečių kokybę nustatyti pagal baltymus, o supirkimo klases – kas 1 baltymų procentą; bazinį drėgmės rodiklį rapsų sėklose padidinti nuo 8,5 proc. iki 9 proc.; bazinį šiukšlinių priemaišų kiekį padidinti nuo 1 proc. iki 2 proc. Šie reikalavimai paremti faktiniais sandoriais prekiniuose augalininkystės ūkiuose, kai grūdai tiesiogiai išvežami į kitas ES šalis.
Antklodę nusitempia perdirbėjai
Ūkininkai ir grūdų supirkėjai bei perdirbėjai ne kartą diskutavo apie galimybes keisti grūdų kokybės standartus, tačiau bendro sutarimo nerado. „Jie nenori nusileisti, todėl mūsų motyvai lieka neišgirsti. Niekas nenori atsakyti į klausimą, kodėl eksportui tinka 14,5 proc. drėgnumo grūdai, o vietos rinkai turime išdžiovinti iki 14 proc. Mūsų daug, bet mes nevieningi, todėl sunku kautis dėl savo interesų“, – samprotavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.
Grūdų kokybės standartus šalyje keičia Lietuvos standartizacijos departamente suformuota penkioliktoji Techninio komiteto grupė „Grūdai, grūdų produktai, duona, pašarai“. Joje yra devyniolika narių, iš kurių net devyni – grūdų perdirbėjų ir duonos gaminių kepėjų, penki – mokslo bei valstybinių institucijų atstovai. Žemdirbiams atstovauja tik trys nariai, tad antklodę nesunkiai nusitempia supirkėjai ir perdirbėjai. „Žemdirbiai pasyvūs ir silpnai atstovaujami, todėl daug kur pralaimi. Ir dėl grūdų kokybės standartų abejoju, ar ką pasieksime. Tai palikta savieigai. Bėda ta, kad augintojai tą klausimą pradeda kelti likus dviem valandoms iki javapjūtės“, – sakė stambus grūdų ir rapsų augintojas
Zigmas Aleksandravičius.
Už vandenį pinigų nemokės
Kvietinį krakmolą ir glitimą gaminančios bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas įsitikinęs, kad sušvelninus grūdų kokybės standartus augintojai neišloštų. „Tai gali būti šūvis į jų pačių kojas. Paleidus kokybės vadeles, gali būti daugiau problemų nei naudos“, – pabrėžė M.Gedvilas.
Gerai išdžiovinus grūdus išvengiama mikotoksinų. Dėl to, pasak beveik visą pagamintą produkciją eksportuojančios „Amilinos“ vadovo, lietuviški grūdai ir jų produktai gerai vertinami eksporto rinkose. „Tai – vienas didžiausių mūsų privalumų. Taip yra todėl, kad mūsų ūkininkai ir perdirbėjai laikosi normalių grūdų džiovinimo standartų. Juk jie nustatomi atsižvelgus į mūsų regiono klimato sąlygas“, – pabrėžė M.Gedvilas.
Anot jo, reikalauti bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti iki 14,5 proc. gali tie, kurie neišmano grūdų laikymo technologijų. „Tokio drėgnumo grūdai, pabuvę tris mėnesius, turi tiek mikotoksinų, kad netinka nei pašarams, nei maistui. Todėl tokio derliaus nepriimtume arba masiškai tikrintume dėl mikotoksinų“, – pareiškė „Amilinos“ generalinis direktorius. M.Gedvilas įsitikinęs, kad grūdų kokybės standartų keitimo tema per daug sureikšminama, nes, kad ir koks būtų standartas, rinka viską sustato į vietas.
„Žemdirbiai pateikia vienų šalių praktiką, perdirbėjai – kitų. Kuo šiauriau, tuo standartai panašesni į Lietuvoje esančius. Jei mūsų šalyje būtų nustatytas didesnės drėgmės standartas, grūdų supirkėjai, ypač eksportuotojai, tai įvertintų, nes už vandenį pinigų niekas nenori mokėti“, – dėstė kviečius iš augintojų superkančios bendrovės vadovas.
Ginče padėtų mokslininkų žodis
Augintojams atrodo, kad grūdų perdirbėjai yra perdėm susirūpinę dėl mikotoksinų ar net tuo spekuliuoja. „Štai mano 15 proc. drėgnumo grūdai puikiausiai išsilaikė mediniuose aruoduose – nebuvo nei kvapo, nei toksinų“, – tvirtino R.Majauskas. Jo ūkyje, kaip ir dar keliuose, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Algirdo Railos, atlieka grūdų saugojimo stebėseną.
Grūdų saugojimo tyrimo projektą „Saugaus grūdų ir rapsų laikymo trukmė įvairių tipų sandėliuose bei grūdų ir grūdų produktų užkrėtimo vabzdžiais ir kenkėjais sumažinimo priemonės ekologinių ūkių sandėliuose ir ekologinio perdirbimo objektuose“ pernai užsakė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Jei tyrimų duomenys bus palankūs žemdirbiams, jie turės svarų argumentą, kad reikia keisti grūdų kokybės standartus.
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas sakė, kad toks tyrimas užsakytas norint ūkininkų ir perdirbėjų ginče remtis mokslininkų rekomendacijomis. Anot jo, tokiam tyrimui prireiks bent dvejų metų, nes kasmet būna skirtingos oro sąlygos derliui augti bei grūdams laikyti. V.Ašmonas pastebėjo, kad grūdų kokybės standartai nėra privalomas dokumentas sudarant grūdų pirkimo ir pardavimo sutartis.
„Vakarų Europos šalyse standartais niekas nesivadovauja: grūdų kokybė ir apmokėjimas – augintojų ir perdirbėjų susitarimo reikalas. Aišku, jei mūsų augintojai turės mokslininkų pateiktus duomenis, kad gerai išsilaiko ir drėgnesni grūdai, jie galės tuo remtis derėdamiesi su perdirbėjais“, – teigė ŽŪM atstovas.
Komentaras
Tyrimui prireiks dar vienų metų
Algirdas Raila, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius:
Baigiamas vienų metų tyrimas, tad duomenys – tik preliminarūs ir nepakankamai patikimi. Tyrimą dar tęsime, kad būtų galima įvertinti bent dviejų sezonų derlių. Ūkininkų ir bendrovių ūkiuose, taip pat ir „Jonavos grūduose“, kur laikomi valstybės rezervai, stebima, kaip laikosi įvairaus drėgnio grūdai. Tyrimai atliekami ir laboratorijoje.
Gaila, kad rapsai rudenį greitai parduodami, todėl išsamesnė stebėsena, kokią įtaką drėgmė turi šios kultūros laikymuisi, atliekama laboratorijoje. Tokiems tyrimams reikia ne vienų metų duomenų. Štai pernai nuimant derlių buvo lietingi orai, todėl plito pelėsinis grybelis. Neaišku, kokios bus šiųmetės javapjūtės sąlygos. Daugelyje ES valstybių grūdų standartų atsisakyta. Žemdirbiai ir grūdų supirkėjai abipusiu susitarimu pasirašo jiems naudingas sutartis ir jokiais normatyviniais dokumentais nesivadovauja.