Įžūlių keturračių vairuotojų netrūksta ir Plungės rajone. Nuo tokių vandalų nukentėjo ūkininkas Mindaugas Grikštas – grupelė pramogautojų savo transporto priemonių pravažumą nusprendė išbandyti jo auginamų žieminių rapsų lauke, esančiame Alksnėnų kaime, Šateikių seniūnijoje.
Keturračių vairuotojai įstatymų nepaiso
Su keturračių motociklų vairuotojų savivale susiduria ne tik mūsų rajono ūkininkai. Ši problema aktuali visoje Lietuvoje, nes vis daugiau lietuvių aktyviam poilsiui paįvairinti renkasi keturračius motociklus. Vienas įsigyja mažesnį, kitas – didelį ir galingą, bet retas prieš tai pagalvoja, kur su juo galės lėkti.
Šia transporto priemone galima važiuoti kaip ir visomis kitomis – tik keliais ar specialiose trasose. Bet, pasak M. Grikšto, šių taisyklių greičio mėgėjai nepaiso, važiuoja, kur nori. Su jais ūkininkas kariauja jau daug metų. Dažniausiai jie bėdos pridaro rudenį ir pavasarį. Arba tokią žiemą kaip ši – kai visur pažliugę ir purvai taškosi į visas puses. Kelių jiems neužtenka, o ir paprasčiausiai sukti ratais jiems neįdomu. Tada pradeda važinėti, kur įdomiau, bet nebūtinai – galima.
Nukentėjo ne vienas
Sausio 12 d., apie 10– 11 val., ūkininkas sulaukė pažįstamų žmonių iš Alksnėnų kaimo skambučio. Jie paragino jį kuo greičiau atvažiuoti, nes šešių keturračių kolona pralėkė pro skambinusiųjų kiemą, pievas, daubas ir per M. Grikšto pasėlius nurūko savais keliais. Nei nufotografuoti, nei nufilmuoti jų nepavyko, nes keturračiai prašvilpė dideliu greičiu, palikdami tik juodą vėžių šleifą.
Atvažiavęs ūkininkas nustėro, nes ratuoti chuliganai pasismagino ne tik jo lauke, bet ir kito ūkininko žieminiuose rapsuose, kviečiuose. Konstatavęs liūdną faktą, jis grįžo namo ir net nebandė skambinti į policiją. Sako, su ja turintis liūdnos patirties. Prieš kelerius metus skambino, pranešė apie panašų įvykį, bet suprato, kad jo laukai – tai tik jo rūpestis.
„Policijai turi pateikti nuotraukas, vaizdo medžiagą, pažeidėjų transporto priemonių numerius... Iš kur juos gauti? Žemės turiu daug, be to, jie keičia maršrutus. Važiuoja dideliu greičiu, su šalmais tamsintais stiklais, veidus dengia specialios kaukės, iki ausų purvini, numeriai arba užslaptinti, arba purvais aptaškyti. Dažnai tie vyrai būna agresyvūs, reikia saugotis, kad nesuvažinėtų. Prieš kelerius metus yra tekę su tokiais ir pasistumdyti“, – kalbėjo ūkininkas ir pridūrė pavargęs sekliu būti.
Labiausiai jį papiktino tai, kad kažkada pranešus policijai, jog keturračiais motociklais važinėja Gandingos kraštovaizdžio draustinyje, reakcija buvusi visai kita. Per dešimt minučių sulėkė policija, gamtos apsaugos specialistai. Liūdniausia, kad problema ta pati, tik reakcija į ją – skirtinga.
Redakcijos žiniomis, sausio 12-ąją taip pat nuo vandalų nukentėjęs kitas ūkininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, priešingai nei M. Grikštas, į policiją kreipėsi ir pareiškimą parašė. Žmogus teigia turintis filmuotos medžiagos, kuri gali padėti tyrimui. Joje užfiksuota, kad ta pati, tik šiek tiek mažesnė – keturių keturračių, kolona pro vaizdo fiksavimo kameras pravažiavo ir sausio 19 d., bet ūkininkų laukuose anądien nesismagino.
M. Grikštas pasakojo pats turintis įsigijęs galingą keturratį motociklą ir gerai žino jų kainas. Esą tai suaugusių vyrų pomėgis, nes jaunimas tokių brangių „žaisliukų“ neįperka. Pats jį naudoja ūkio darbams, kai reikia aptverti gyvulių ganyklas ar patempti priekabą. Bet tokiu oru, ir dar po pasėlius, nevažinėja. O kad suaugę vyrai, turintys pinigų, jaučiasi pranašesni už kitus – sako pajutęs seniai.
Nori pagarbos
Susidariusią situaciją „Žemaitis“ paprašė pakomentuoti Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkę Ingridą Juškaitę. Pasak jos, skambučių apie keturračių motociklų vairuotojų pažeidimus policija per metus sulaukia gal 4–5-ių, tik pareiškimas dėl to parašytas turbūt pirmas. Tiek ūkininkus, tiek visuomenę ji ragina būti pilietiškus, pamačius pažeidėjus nedelsiant skambinti policijai.
Tik štai patiems sulaikyti tokius nepatariama. Geriau, jei įmanoma, nufotografuoti ar nufilmuoti jų transporto priemones, kad matytųsi valstybiniai numeriai, įsidėmėti keturračio modelį, išskirtines detales, užrašus, vairuotojo aprangą ir panašiai.
Abu kalbinti ūkininkai tvirtina, jog baudos už tokius pažeidimus yra mažos, ir jie nesiekia, jog kaltininkai atlygintų jiems padarytus nuostolius. Užtektų vyrų atsiprašymo ir pažado ateity taip nebedaryti. Juk taip besielgiantys žmonės net nesusimąsto, kiek darbo, laiko ir kaštų ūkininkai įdeda į savo laukus. Juos ir taip gana dažnai baudžia gamta, žalos pridaro laukiniai gyvūnai, per svetimus laukus lyg per savo traukiantys medžiotojai. Abu sakė jau pavargę su visais kovoti, todėl norintys tik vieno – pagarbos savo darbui.