Vieni žemdirbiai kalbėjo apie organizacijos susiskaldymą, kiti kvietė nepasiduoti kai kurių politikų siekiui Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) struktūrą kaip arkliuką pasibalnoti rinkimams į Seimą. Visus vienijo rūpestis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 m. ir būsimų tiesioginių išmokų dydžio.
Jaučia partinį puolimą
Trintis tarp ūkininkų pasijuto jau tvirtinant LŪS XXIV suvažiavimo darbotvarkę. Buvo siūlymas svarstyti LŪS pirmininko Jono Talmanto atsistatydinimo klausimą, tačiau dauguma delegatų to nepalaikė. LŪS lyderiui priekaištaujama dėl esą neteisėtai gautos paramos cukrinių runkelių kombainui įsigyti. J.Talmantas tvirtino, jog paramos teisėtumu nesuabejojo ne viena jo ūkį užgriuvusi tikrintojų institucija. Taip pat pabrėžė, kad nesijaučia ir morališkai kaltas, nes parama naudojosi kaip ir visi kiti ūkininkai.
„Šiandien akivaizdu, kad viena politinė partija puola mūsų organizaciją. Leisdami partijų lyderiams kištis į mūsų reikalus, patys sau esate nesąžiningi ir nesilaikote įstatų. Turime dirbti ir bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, tik taip mums pavyks pasiekti savo tikslus. Jei pasiduosime vienai partijai, neturėsime jokių ilgalaikių perspektyvų“, – dėstė J.Talmantas.
Laimėjimas – 3 eurai
Visus žemdirbius vienija rūpestis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 m. ir būsimų tiesioginių išmokų dydžio. Dėl šio tikslo pečius surėmė ir visos trys Baltijos šalys. Žemės ūkio ministerijos Bendrosios žemės ūkio politikos strategijos skyriaus vedėjas Vaidotas Ašmonas pabrėžė, kad tokia vieninga pozicija šiek tiek pralaužė ledus Briuselyje. „Dėl to dabar mums siūlomi geresni variantai nei prieš metus ar pusantrų – nuo 2013 m. už hektarą mokėti ne 5, o 8–9 eurais didesnes tiesiogines išmokas“, – teigė Žemės ūkio ministerijos atstovas.
LŪS suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad formuojant naujo paramos laikotarpio Bendrąją žemės ūkio politiką turėtų būti nutraukta susidariusi diskriminacinė Baltijos šalių žemdirbių rėmimo praktika. Ūkininkai nuogąstauja, kad 2014 m. parama vienam deklaruotam hektarui gali būti dar mažesnė nei 2013-aisiais. Žadamas menkas išmokų padidėjimas ištirps išaugus deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotui. Mat Briuselis siūlo po 2013 m. tiesioginių išmokų dydį skaičiuoti remiantis 2009 m. deklaruotų naudmenų duomenimis.
„Turime derėtis ne tik dėl išmokų dydžio, bet ir dėl ploto. Danijoje, Olandijoje, kitose ES senbuvėse šalyse deklaruojami plotai nesikeičia, o mūsų ūkiai dar formuojami, išnaudojamas dar ne visas žemės ūkio paskirties žemės potencialas. Be to, nežinome, ar be tiesioginių išmokų neliks tie, kurie sumanys ūkininkauti po 2013 m. Derybininkai turėtų mus įspėti, kur slypi pavojai“, – pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Kova dėl nacionalinių išmokų
Pieno gamintojai subruzdo išgirdę Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės tvirtinimą, kad išmokos už kvotinį pieną, bulius, mėsinius galvijus ir avis pasieks po Naujųjų metų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius yra žadėjęs, kad jos į žemdirbių sąskaitas pateks dar šiemet. „Dar svarbiau, kokio dydžio bus nacionalinės tiesioginės išmokos už šiuos metus. Prašome maksimalios leistinos sumos – 114 mln. Lt, tačiau dėl jos teks pakovoti, nes Finansų ministerija nenusiteikusi tiek duoti“, – tvirtino R.Mininienė. Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius informavo, kad, preliminariais skaičiavimais, 2012 m. tiesioginės išmokos už hektarą turėtų būti apie 413 Lt.
Svaidėsi kritikos strėlėmis
Ūkininkai kėlė vis tas pačias akis badančias problemas. „Ką daryti su tais, kurie turi prisigraibę po 50 tūkst. ha žemių ir laukia, kada galės jas pelningai parduoti?! Ką daryti, kad ta žemė atitektų ūkininkams, kurie nori ją dirbti?“ – klausė Raseinių rajono ūkininkas Jaroslavas Banevičius.
Į LŪS suvažiavimą atvykęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis gynėsi, kad sąlygos „berniukams“ prisigraibyti žemių buvo sudarytos anksčiau, dabar esą šaukštai po pietų. LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas kalbėjo apie teisę bei moralę ir siūlė pažvelgti į daugelio problemų šaknis.
„Ūkininko ūkis gali turėti 500 ha nuosavos žemės, o bendrovės savininkas – tiek, kiek geba prikurti „uabų“. Miestiečiai jau neįperka lietuviškų produktų, o žemdirbiams už produkciją mokama kaina kokiais 5 Lt svyruoja aukštyn ir žemyn. Perdirbimo įmonės skaičiuoja milijonus, o ūkininkai – centus. Štai pieno perdirbėjai iš Estijos pieną perka po 1,3 Lt, o mūsų gamintojams moka beveik perpus mažiau. Sako, visa tai teisėta, tik ar moralu?!“ – emocingai kalbėjo pakruojietis.
Žodžio kišenėje neieškantis Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius kaip įprastai įpylė žibalo į ugnį. Jis skundėsi demokratijos stoka LŪS struktūroje, priekaištavo, kad suvažiavime per daug dėmesio skirta valdininkų kalboms, suabejojo, ar J.Talmanto išvardyti nuveikti darbai yra reikšmingi. „Nesakau, kad nėra pasiekimų, kad jų mažai. Tačiau, pavyzdžiui, iškovota elektros galios dedamosios mokesčio lengvata ne tokia reikšminga, nes sudaro menką sumą. O dėl grūdų standartų prarandame apie 30 mln. Lt, tačiau su grūdų perdirbėjais dėl to nepasistūmėta“, – kritikos strėles laidė kupiškėnas.
Z.Aleksandravičiaus kalba nuo kėdės pakėlė LŪS vicepirmininkę Onutę Kartavičienę. „Prieš kritikuojant reikėtų pažvelgti į save. Prisimenu, kaip Zigmas labai norėjo būti vicepirmininku, kaip visiems virė skanią grybų sriubą, o tiems, kurie gerai balsavo, dar ir lauktuvių įdėjo. Jis kaltina Joną dėl paramos, o kiek jis, būdamas vokiečių draudimo kompanijos stebėtojų tarybos narys, ir jo vaikų ūkis gavo draudimo išmokų?“ – ugningai išrėžė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.
Rezoliucijoje – skaudžiausios problemos
Patvirtintoje rezoliucijoje visos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios formuojant Bendrąją žemės ūkio politiką, raginamos išnaudoti visas galimybes ir pakovoti dėl šalies žemės ūkio ir kaimo ateities. Ūkininkai prašo gelbėti pieno sektorių ir vietoje numatytų 50 Lt išmokėti 2010 m. buvusią 87 Lt išmoką už kvotinio pieno toną. Rasti būdų nemažinti šios išmokos raginama ir kitąmet.
Žemdirbiai nepatenkinti priimtu nauju Žemės mokesčio įstatymu, taip pat Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimais. Jie prašo mažinti kontroliuojančių įstaigų skaičių ir supaprastinti ūkininkavimą varžančių reikalavimų naštą, išsako rūpestį dėl melioracijos būklės.