Pirmadienį Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijoje likviduotos keturios kiaulės, apie smulkų ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.
Panašių atvejų nustatyta ir kituose šalies rajonuose. Atitinkama informacija perduota Europos Komisijai, kuri, atsižvelgdama į naujausius duomenis, Lietuvoje nustatys naujas afrikinio kiaulių maro zonų ribas, tai yra bus išplėsta trečioji zona, kurioje besiverčiantiesiems kiaulininkyste taikomi patys griežčiausi apribojimai.
„Idavang“ įmonės „Pasodėlės“ kompleksas yra visai netoli užkrėsto ūkio ir patenka į 5 km zoną, tad dabar iki 21 dienos uždrausta išvežti kiaules su sąlyga, kad per tą laiką neatsiras naujų ligos židinių.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas sako, kad smulkiame ūkyje, kuriame aptiktos užsikrėtusios kiaulės, beveik nesilaikyta biosaugos reikalavimų. Šiuo metu sprendžiama, kokių priemonių imtis.
Ketvirtadienį to krašto gyventojai kviečiami į susirinkimą. Pasak V. Kontauto, liga apėmusi jau visą rajoną ir kiaules reikia išsiskersti iki rugsėjo 30 dienos. Tačiau tai rekomenduojama padaryti anksčiau, kad, susirgus kiaulėms, jų netektų sunaikinti.
„Mes ir prognozavome, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais taip bus, – teigė „Sekundei“ tarnybos viršininkas. – Kai orai atvėsta, ligos plitimas sulėtėja. Be to, prasidėjo javapjūtė. Žmonės neatsakingai elgiasi: ima grūdus, šeria kiaules, o miškai visiškai užteršti.
Be to, šernai eina ir į javus. Virusas taip ir plinta.“ Kas savaitę miškuose randama po 15 ar net 20 kritusių šernų. Pavyzdžiui, praėjusį ketvirtadienį išvežti 11, šį antradienį – 7, ir jau vėl turima žinių apie 2 kritusius šernus.
Jų aptinkama ne tik miškuose, bet ir pjaunant javus laukuose. V. Kontauto duomenimis, Krekenavos seniūnijoje yra 81 kiaulių augintojas, visi kartu jie augina 325 kiaules. Specialistas sako, jog tai labai daug.
Be to, tikėtina, esama ir nedeklaruotų augintinių. Ir nors daug kalbama su žmonėmis apie biosaugos priemones, kol iki jų kiemo liga neateina, tol grėsme nenori tikėti.
„Žmonių mąstymas toks, kad jiems kone atrodo, jog viską išsigalvojame“, – apgailestauja viršininkas ir sako, jog toks nusistatymas itin trukdo atlikti patikrinimus.
„Nuvažiavus į vietą žmonės stoja piestu, kad atvažiavome ieškoti kažkokio blogio. Paskui, kai nusiramina, pasikalbame, šiek tiek atsileidžia, o šiaip visi nusistatę prieš.“
Na tai kas, kad gresia nemenkos baudos – V. Kontautas abejoja, kad jos padeda. Baimindamiesi sankcijų, žmonės tiesiog pradėjo slėpti kiaules.
Ne visų jų ausis kol kas pasiekia ir veterinarų įspėjimai, jog dėl tokio neatsakingo požiūrio kilus ligos protrūkiui, atlyginti patirtus nuostolius jų gali pareikalauti ir stambieji kiaulių augintojai, tokiais atvejais netenkantys pajamų.
Saugosi įvairiais būdais
Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys „Sekundei“ patvirtino, kad ketvirtadienį bus kalbamasi su vietos gyventojais apie galimybes suvaldyti epidemiją. Seniūno žiniomis, „Pasodėlės“ komplekse dirba apie 30 krekenaviškių.
Įmonė jau seniai yra ėmusis visų įmanomų priemonių, kaip apsisaugoti, net ir rekomendacinio pobūdžio. „Duok Dieve, kad tik jų nepasiektų. Šiaip ar taip – didžiausias Baltijos šalyse kiaulių kompleksas. Šalia Jonavos užkasė apie 25 tūkst. kiaulių, tai čia būtų gal dvigubai trigubai tiek“, – nuogąstauja V. Kaušakys.
Nors seniūnija aktyviai bendradarbiauja su veterinarais, lankosi pas žmones, skleidžia informaciją apie afrikinį kiaulių marą, galima spėti, kad dar gali būti gyventojų, nedeklaravusių kiaulių. Visgi viliamasi, jog labai daug tokių nebus – pasak V. Kaušakio, po neseniai „Sekundėje“ publikuoto straipsnio apie afrikinį kiaulių marą pastebėtas didelis sujudimas – krekenaviškiai pradėjo aktyviai deklaruoti savo augintines.
„Idavang“ įmonės generalinis direktorius Saulius Leonavičius sako, kad šiuo metu įmonei priklausančiame „Pasodėlės“ kiaulininkystės komplekse auginami 15 500 paršelių, 20 000 penimų kiaulių ir 3 000 paršavedžių su jaunikliais. Komplekse dirba 88 darbuotojai.
Pasak S. Leonavičiaus, grupė pernai užsienyje pardavė apie pusę savo produkcijos, o eksporto pajamos sudarė 32 mln. eurų.
„Nustačius afrikinį kiaulių marą Krekenavos seniūnijoje, „Pasodėlės“ kiaulininkystės kompleksas dvidešimt vieną dieną liks stebėjimo zonoje, kuri apima visus 10 kilometrų spinduliu aplink rastą afrikinio kiaulių maro židinį išsidėsčiusius ūkius.
Iš zonos dvidešimt vieną dieną kiaulės nebus išvežamos, o vėliau darbas vyks įprastu režimu“, – informavo jis dienraštį. Pasak įmonės vadovo, įmonė, saugodamasi užkrato, savo valdomuose kompleksuose įdiegė daug biosaugos naujovių. Į jų įgyvendinimą pastaruosius keletą metų investavo daugiau nei pusę milijono eurų. Taigi dabar, be viso kito, darbuotojai ne tik kad savo namuose negali laikyti kiaulių, bet ir į darbą įsinešti savo maisto – jie maitinami įmonės sąskaita.
Jaučiasi įkaitais
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad kiaulių kompleksui Panevėžio rajone maras jau kirto finansiškai – kurį laiką negalės išvežti kiaulių.
Pasak jo, susiklostė situacija, kad ūkis beveik tapo kelių kiaulių augintojų įkaitu. Lietuvoje kiaulininkystės struktūra tokia, kad yra arba stambūs ūkiai, arba smulkūs, kuriuose auginama po vieną dvi kiaules.
„Dažniausi atvejai, kai dėl vieno ar dviejų kiaulių augintojo toks ūkis patenka į tą zoną ir kurį laiką negali realizuoti savo kiaulių“, – konstatuoja A. Baravykas.
Jo teigimu, Europos Komisija tą teritoriją įtraukia į vadinamąją trečią zoną, iš kurios draudžiamas eksportas.
Tuomet stambios skerdyklos tokios produkcijos nepageidauja, tenka ieškoti smulkių, kurios ir taip turi kiaulių ne iš tokių zonų. Pasak A. Baravyko, niekam nenorint pirkti, tenka smarkiai mažinti kainą. Ir tie nuostoliai kyla dėl smulkių kiaulių augintojų.
Asociacijos duomenimis, tiems stambiems ūkiams, kurie susidūrė su panašiomis problemomis, išmokėta 1,6 mln. eurų kompensacijų. „Ir visa tai įvyko dėl apytikriai 50 kiaulių“, – sako asociacijos vadovas.
A. Baravyko manymu, valstybė turėtų pasverti, kas jai svarbiau, – ar mokėti kompensacijas, ar paskersti tas 50 kiaulių.
„Tokia dilema… Aišku, žmonės pyksta, – supranta jis. – Jie turi teisę kaime laikyti kiaules, o dabar dėl kažkokio komplekso, dėl to, kad jis neteks pelno, nebegalės to daryti. Bet tokia neeilinė situacija – ir ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Liga yra.“
Apmaudžiausia, sako A. Baravykas, kad gyventojai labai garsiai šaukia nebijantys maro ar kad jo iš viso nėra, bet prasidėjus protrūkiams būna nepajėgūs užtikrinti biosaugos.
Ir nors liga įvairiuose šalies rajonuose pasireiškia nevienodai – vienur daugiau, kitur mažiau, – paprastai scenarijus būna panašus: pirmiausia pradeda sirgti šernai, tada užkratas aptinkamas kuriame nors smulkiame ūkyje. Kol kas Lietuvoje virusas buvo pasireiškęs tik trijuose stambiuose kompleksuose. Palyginti, Estijoje liga pasireiškia daugiausia stambiuose ūkiuose, nes smulkių – vos keli šimtai, o Lietuvoje pastarųjų buvo apie 20 000.
Prognozės ne optimistinės
„Kol sirgs šernai, tol apie kiaulininkystę svajoti būtų tas pats, kaip sėdint šieno kupetoje su degtukais svarstyti, galima rūkyti ar ne“, – sako A. Baravykas, svarstantis, jog galbūt atėjo metas pagalvoti apie kitokias kovos su virusu priemones.
Pasak jo, ispanai, portugalai su afrikiniu kiaulių maru kovojo apie tris dešimtmečius. Per dvidešimt metų liga tai prislopdavo, tai vėl atsinaujindavo. Galiausiai priimtas politinis sprendimas ir liko tik stambūs ūkiai, labai sustiprėjo biosauga ir pamažu šalys išsivalė.
Padėjo ir įvesta nauja taisyklė, kad kiaulių ūkiai vienas nuo kito negali būti arčiau kaip per kilometrą. „Pačiai kiaulininkystei prisitaikyti įmanoma – tik kita forma“, – sako jis ir tikina neagituojantis už tokias permainas, o kalbantis, kokia yra kitų šalių praktika.
Vaistų nuo afrikinio kiaulių maro kol kas nėra. Pasak A. Baravyko, dėl to sklando įvairios sąmokslo teorijos, neva vakcina specialiai nekuriama. Bet net jei ji atsirastų, kiaulių nuo išskerdimo tai greičiausiai neišgelbėtų. Pavyzdžiui, nuo klasikinio kiaulių maro vakcina yra, tačiau susirgus vienai, skerdžiamos visos to augintojo kiaulės.
„Europos Sąjungoje nėra klasikinio kiaulių maro. Paprasčiau ir pigiau užgniaužti vieną židinį – sunaikinti nesvarbu kokio dydžio vieną fermą, negu vakcinuoti. Ta produkcija pateks į rinką, reikės specialiai žymėti, galbūt vėl užkrės ir turės visą Europą, „prikabintą“ prie vakcinavimo programų.
Tos vakcinos daug brangiau kainuos, nei sunaikinti vieną fermą“, – mano, kad net ir esant vakcinai panašiai būtų elgiamasi ir afrikinio kiaulių maro atveju. Faktai Panevėžio rajone yra 246 kiaulių smulkieji augintojai, auginantys 918 kiaulių.
Daugiausia jų – Krekenavos seniūnijoje. Didžiausi rajono augintojai yra „Pasodėlės“ kompleksas ir ūkininkas Nerijus Latvėnas, auginantis daugiau nei 600 kiaulių.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.