Meilė grožiui tapo verslu

Baraginės kaimo pakraštyje (Marijampolės sav.), Beragio gatvelės gale, atsiduri tarsi žydinčioje pasakoje. Kiek akys užmato čia driekiasi margaspalviai gėlynai – gražiai tvarkoma sodyba. Visa tai – gėlininkės Zitos Siaurusevičienės susikurta ir įgyvendinta svajonė. Tėviškės žemę ji nusprendė paversti akims ir širdžiai mielu kampeliu, be to, sukūrė verslą, tapatų pagrindiniam jos pomėgiui.

Grožis sukuriamas sunkiu darbu

Zitos tėvukas Baraginėje vienas pirmųjų atsiėmė žemę ir ėmėsi ūkininkauti. Tad prieš aštuonerius metus šioje vietoje buvo ganyklos. Vėliau jie keturiese – broliai, seserys – pasidalijo tėvų žemę. Zitai teko 1,42 ha, iš kurių sodyba užima apie 40 a, o įvairūs dekoratyviųjų augalų sodinukai, gėlės bei kardelių plantacija išsitenka maždaug 60 a, likusi dalis – pievos.

Gėlininkystę bei dekoratyviųjų augalų auginimą – štai tokią ūkininkavimo formą pasirinko Zita ir save vadina tikrų tikriausia ūkininke, turinčia visus reikalavimus atitinkančius pažymėjimus. Augalų apsaugos tarnyba čia taip pat dalyvauja sodinukų priežiūroje – tikrina, išduoda augalų kokybę patvirtinančius sertifikatus. Pasak gėlininkės, parduodant augalus būtina turėti atitinkamus dokumentus, mat jų reikalaujama tiek ūkininkų turgeliuose, tiek sodininkų mugėse, kur ji realizuoja savo užaugintus dekoratyviųjų augalų sodinukus bei gėles.

Zitos mama taip pat buvo gėlininkė. Ji mano, kad tai turėjo įtakos ir jos polinkiui. Nuo penkerių metukų Zita augino savo gėlynėlius, juos gražiai prižiūrėjo. Vėliau ir mokslus šios srities pasirinko. Visą savo gyvenimą ji draugauja su augalais ir tikina, kad tai jai teikia daug malonumo. Želdynų technikų specialybę Z. Siaurusevičienė įgijo Kaune, Fredos technikume. Dar studijų metais ji atliko nemažą praktiką Kauno botanikos sode.

Moteris labai didžiuojasi tuo, kad Gėlininkų selekcininkų draugijos pirmininkė dr. Danutė Dainauskaitė buvo jos diplominio darbo vadovė. Baigusi technikumą Zita dirbo Marijampolės butų ūkio valdyboje apželdinimo meistre, vėliau Šunskų medelyne apželdintoja. Tačiau individualiai pasireikšti apželdinant miestą, anot jos, tuo metu nebuvo ypatingų galimybių – augalų įvairovė nebuvo didelė, mieste apželdintus plotus gana greitai nuniokodavo žmonės, o pagrindiniai talkininkai būdavo vaikai, kuriuos mokyklos atsiųsdavo planinių talkų metu. Šunskų medelyne Z. Siaurusevičienė dirbo 4–tos kategorijos darbininke, tad tekdavo atlikti daug „juodo“ darbo, kuris, anot Zitos, buvo puiki praktika pradedant savarankišką veiklą.

Prieš aštuonerius metus, vos tik gavusi savą žemės lopinėlį tėviškėje, Zita jau žinojo, kad čia bus auginami dekoratyvieji augalai ir gėlės. O kadangi augalams būtinas vanduo, tad pirmas darbas, kurį čia padarė – iškasė didelį tvenkinį. Žinoma, jis skirtas ne tik augalams – čia buvo prileista žuvų, jame mėgsta maudytis anūkės. Tvarkant aplinką, kartu čia augo ir Zitos sūnaus šeimynos sodyba. Jis su žmona ir dukrelėmis dabar pagrindiniai Zitos pagalbininkai ir talkininkai.

Sodyboje - tujų ir kardelių plantacijos

Nemažą teritoriją šiame sodžiuje užima tujų plantacija. Jas Zita užaugina nuo mažiausių šakelių iki dailaus augalėlio. „Kai pasėju tujas, visą mėnesį joms reikia priežiūros kaip neišnešiotam kūdikiui – būtina stebėti, kad neperdžiūtų, neperšlaptų, kad vėtra ar kruša nenuniokotų. Norint, kad gražiai augtų, augalą reikia kiekvieną dieną puoselėti, skirti jam nemažai dėmesio“, – tikino Zita.

Daugiausia ji augina vakarinių tujų. Zita priklauso selekcininkų draugijai. Augalų specialistė yra išvedusi keturių formų tujas: gyvatvorines, kurių laja yra labai tanki, pusiau kolonines, gelsvo ir žalsvo atspalvio bei labai smulkiais spygliukais. Tujas ji realizuoja pavasarį – ruduo, jos manymu, nėra pats tinkamiausias laikas šiems augalams persodinti.

Be tujų, čia karaliauja ir gėlės. Nuostabą kelia didžiulė kardelių plantacija, kurie čia žydėti pradeda dar liepos mėnesį ir yra nepaprastai vešlūs, standūs, pačių įmantriausių spalvų ir formų. Kardelius Zita augina jau labai seniai. Kokių tik jų nepuoselėjusi... Tačiau dabar lysvėse puikuojasi daugiausia tie, kokius labiausiai pamėgę pirkėjai.

„Kardeliai susodinti pagal spalvas, taigi matau, kokie perkamiausi, tad būtent tų plotą padidinu, o nepaklausiųjų – sumažinu. Reikia orientuotis į rinką“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako Zita. Šiuo metu gėlininkė augina 32 spalvų kardelius. Paklausta apie tai, kokios spalvos populiariausios, ji patikina, kad daug kas raukosi prieš ryškiai raudoną spalvą, kuri gal asocijuojasi su tam tikru laikmečiu, kiti tiesiog sako, kad ji pabodusi, o štai netradicinių atspalvių – žalsvos, violetinės, baltos, persikinės – pastaruoju metu labai mėgstamos ir paklausios.

Įprasta manyti, kad kardeliai – tradicinės Rugsėjo 1–osios gėlės, tačiau, pasak Zitos, jais mėgsta puoštis bažnyčios, į savo puokštes riša jaunosios, kardelius žmonės dovanoja gimtadienių ir kitomis progomis. Tai gražios, atsparios, ilgai žydinčios gėlės. Pats didysis kardelių žydėjimas Zitos plantacijoje – rugpjūčio mėnesį, tačiau šiemet pirmuosius žiedus ji skynė jau liepos 12 d., o rugsėjo pradžioje čia skleidžiasi jau paskutinieji jų žiedai. „Kad kardeliai augtų tiesūs, juos reikia vis apkaupti, o kad ilgiau džiugintų nuskinti – nupjauti prasiskleidus vos pirmiesiems pumpurams“, – savo gražiųjų gėlių paslaptis kiek praskleidė Zita.

Gėlininkę su jos nuostabiaisiais kardeliais visą rugpjūtį galima buvo matyti Marijampolės ūkininkų turgeliuose, kur jai prekiauti talkino anūkės Agnė ir Aistė. Mergaitėms labai patinka močiutės užsiėmimas ir galbūt pačios kada perims iš jos šį žydintį verslą. O dabar su tėčiu jos pačios geriausios pagalbininkės.

Pasak Zitos, jos sūnus pats yra susimeistravęs padargų augalų priežiūrai, nupirkęs reikiamos technikos, mat vien tik rankomis tokių plotų būtų neįmanoma prižiūrėti. Tai jau tapo ir sūnaus laisvalaikio užsiėmimu. Zita viliasi, kad bus, kas perima jos žinias ir mėgiamą užsiėmimą, mat sūnaus šeimyna čia statosi gyvenamąjį namą, kuria, formuoja aplinką, o tujų bei gėlynų plotai čia pat – tereikia, kad jais kas ir toliau dėmesingai rūpintųsi.