Ar tikrai valdininkai ignoravo skundus?
Viskas prasidėjo, kai pernai gruodžio mėnesį rajono savivaldybės užsakymu bendrovė „Bebrusai“ P. Trapnauskienei priklausančiame žemės sklype atliko melioracijos įrenginių rekonstrukcijos darbus. Pasak P. Trapnauskienės, po rekonstrukcijos jos sklypo dalis patvino.
„Rašėme laiškus į rajono savivaldybę, prašydami kuo skubiau išspręsti problemą ir informuoti apie proceso eigą. Tačiau savivaldybė tyli ir nepateikia jokio atsakymo“, – teigė I. Saudargienė.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė sako, kad tai netiesa.
„Gavome daug P. Trapnauskienės skundų. Skundus ji rašė ir Žemės ūkio ministerijai. Į visas keliamas pretenzijas buvo parengti išsamūs atsakymai ir jai išsiųsti. Taip pat rašėme, kad, pasibaigus polaidžiui, bendrovė „Bebrusai“ įvertins situaciją P. Trapnauskienės sklype ir, jei reikės, melioracijos problemas spręs. Kol nesibaigęs polaidis, situaciją sunku įvertinti, be to, tokiu metu melioracijos darbai niekada nevykdomi. O gal vanduo nuslūgs? Beje, požeminiams melioracijos darbams numatyta penkerių metų garantija“, – teigė J. Jasiūnienė, o kaip patvirtinimą „Gimtajam...“ persiuntė visus gautus skundus ir atsakymus į juos.
Sprendžiant pagal atsiųstus dokumentus, savivaldybė, o ir ministerija tikrai netylėjo, todėl priekaištai, neva valdininkai nepateikia jokio atsakymo, nepagrįsti.
Norėjo kaip geriau...
Iš viso susirašinėjimo aiškėja, kad dar 2016 m. P. Trapnauskienės kaimynas Jozefas Paško kreipėsi į rajono savivaldybę dėl jo namo rūsyje nuolat besikaupiančio vandens. Žmogus prašė remontuoti jo ir aplinkiniuose žemės sklypuose esančius melioracijos įrenginius.
Pasak J. Jasiūnienės, minėtuose sklypuose valstybei priklausančių melioracijos įrenginių, kuriuos galima būtų remontuoti valstybės lėšomis, nėra. Juos turėtų tvarkyti patys gyventojai.
„Tačiau norėjome padėti gyventojams. Po lietingų 2017 m. savivaldybės tarybos sprendimu buvo papildyti Kaimo programos nuostatai ir 2018 m. rajono biudžete 80 tūkst. skirta melioracijai. 40 proc. šių lėšų buvo numatyta gyvenviečių melioracijos statinių, kurie nėra įtraukti į valstybės turto apskaitą, avariniams gedimams remontuoti. Tokią pagalbą buvo nuspręsta suteikti ir minėtai Aukštakalnių gyvenvietės problemai spręsti, o melioracijos įrenginių remontas turėjo pagerinti situaciją keturiuose žemės sklypuose“, – paaiškino J. Jasiūnienė.
Vienam problemos baigėsi, kitam prasidėjo
Pasirodo, melioracijos įrenginių remonto darbai P. Trapnauskienei priklausančiame sklype situaciją tik pablogino. Kai lankėmės moters sklype Aukštakalniuose, tokio vaizdo, koks buvo užfiksuotas atsiųstose nuotraukose, nebepamatėme. P. Trapnauskienė pripažino, kad vanduo po truputėlį slūgsta.
„Bet bijau, kad užeis lietus – ir vėl žemė paskęs vandenyje“, – baiminosi moteris.
P. Trapnauskienė teigė, kad ji su niekuo nenori pyktis, bet ir skriaudžiama nesileis. „Taip negalima. Nei kas su manimi ką derino, nei klausė sutikimo. Vieną rytą, pernai, berods, lapkričio mėnesį, atsikeliu ir savo žemėje matau vyrukus, kasančius duobes. Kai taip galima?“ – piktinosi moteris.
Vis dėlto ji pripažino ant kažkokio plano parašus dėjusi. Į klausimą, ar kiti kaimynai po šios melioracijos irgi susiduria su panašiomis problemomis, P. Trapnauskienė sakė nežinanti, o su J. Poško dabar visai nebendraujanti.
J. Poško „Gimtajam...“ teigė, kad po melioracijos įrenginių remonto visos senosios jo bėdos baigėsi – vanduo nebesemia nei rūsio, nei namo pamatų. Jo nuomone, bendrovė „Bebrusai“ savo darbą atliko gerai, o pasibaigus polaidžiui situacija susitvarkys ir P. Trapnauskienės sklype. „Ten žema vieta ir kasmet to vandens būna, tai – jokia naujiena“, – tikino J. Poško.
Sovietinis palikimas
Vyriškis paaiškino, kad šiame žemės plote, apimančiame kelis sklypus, yra daug visokių drenažo sistemų, gali būti ir pažeistų, savininkams kasinėjant, tiesiant vandentiekius. Savivaldybės duomenimis, šie sklypai – buvusi „Naujo gyvenimo“ kolūkio teritorija, melioruota dar 1970 m. Namai buvo statomi ant numelioruoto ploto, tačiau nesprendžiant lietaus, perteklinio paviršinio ir gruntinio vandens nutekėjimo klausimų. Kadangi tai privati žemė, šias problemas, atkeliavusias dar iš sovietmečio, turėtų spręsti patys gyventojai.
Gal šiuo atveju taip būtų ir geriau. Vis dėlto jei savivaldybė ryžosi padėti, reikia tikėtis, kad problemos neliks ir rezultatais džiaugsis ne tik J. Poško, bet ir P. Trapnauskienė.