Viena svarbiausių dedamųjų ūkyje, kuris specializuojasi augalininkystės srityje, yra patikima technika. Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastytis laidoje kalbėjo apie pastaraisiais metais pastebėtus gamtos pokyčius, kurie privertė adaptuotis prie situacijos. „Paskutiniai metai yra labai svarbūs tuo, kad sutrumpėjo darbų laikotarpiai: gamta labai anksti bunda, prasideda sausros, rudeninei ir pavasarinei sėjai atlikti yra mažai laiko“, – pastebėjimais dalinosi vyras.
Dėl tokių pokyčių atsirado ir poreikis tobulinti žemės ūkio techniką, didinti jos galingumą, kad per dieną būtų galima atlikti kuo daugiau darbų. Besikeičiančius ūkininkų poreikius tenkina „Dotnuva Baltic“, tiekianti naujausią žemės ūkio techniką, tokią kaip „CASE IH“ traktoriai, skirtą palengvinti žemės ūkio darbus.
Laidos vedėjai Justei teko pačiai išbandyti ir įsitikinti „CASE IH“ vikšrinio traktoriaus galingumu, o Kastytis supažindino su įvairia ūkio technika. Bendrovės vadovas papasakojo apie išmanų birių trąšų barstytuvą – atlikus dirvų tyrimus skaitmenizuojami žemėlapiai, pagal kuriuos jis gali išberti atitinkamus kiekius trąšų ploto vienete.
Tačiau čia ne vienintelis ūkyje naudojamas tokio tipo įrenginys – Kastytis papasakojo apie kitą barstytuvą, kuris turi sensorius, taip skenuoja augalus ir pagal juos beria reikiamas trąšas. „Tokios išmanios technologijos šiai dienai yra kasdienybė“, – apie mus stebinančią, tačiau ūkininkams jau įprastą įrangą kalbėjo vyras.
Lukšių žemės ūkio bendrovė – viena didžiausių Lietuvoje. Čia yra dirbama virš 3000 ha žemės, pagrindinės auginamos kultūros yra kviečiai, žieminiai rapsai, salykliniai miežiai, o pašarams – žolynai ir kukurūzai. Ūkiui priklauso beveik 1000 melžiamų karvių, iš viso virš 2000 galvijų. Pats Kastytis ūkyje dirba virš 30 metų ir nuo įsidarbinimo jo pareigos pasikeitė kardinaliai – kadangi vyras pagal profesiją yra gydytojas veterinaras, pradžioje didžioji dalis jo darbo buvo susijusi su gyvulininkyste, tačiau prieš penkerius metus ilgametis darbuotojas tapo ūkio vadovu.
Ūkyje dirba apie 100 darbuotojų ir bendrovės vadovas negali atsidžiaugti komandos įgūdžiais bei gebėjimu spręsti iškilusias problemas. Ūkyje dirba agronomai, yra inžinerinė tarnyba, tad bendromis jėgomis, pasitelkus kompetentingą komandą, jokie iššūkiai nėra baisūs. Vidutinis darbuotojų amžius siekia 50 metų, tad Kastytis išsako susirūpinimą, kad jo kartos ūkio darbininkų nebus kuo pakeisti.
Pats vyras šį darbą mato kaip nuolat kintantį, kadangi kiekvienas sezonas būna vis kitoks, niekada nevargina monotonija, reikia prisitaikyti prie vis kintančių sąlygų. „Jaunimas, manau, tikrai galėtų susidomėti tokiu darbu, o mes mielai juos priimtume“, – kalbėjo vyras.
Antroje laidos dalyje laidos vedėja Justė kalbino Vilniaus kredito unijos kreditavimo vadovę Laurą Ivaškevičiūtę, kuri supažindino su unijos veikla bei teikiamomis paslaugomis. Moteris teigia, kad ūkininkų poreikiai yra labai įvairūs – verslininkai kreipiasi, kai pritrūksta pinigų apyvartinėms lėšoms (pavyzdžiui, kai reikalingos papildomos lėšos už trąšas, sėklas, atsiskaityti tiekėjams) ar investicijų vykdymui (norint modernizuoti ūkį, keisti ar įsigyti naują techniką). Pasinaudodami unijos paslaugomis jie gali lengviau įveikti iškilusius iššūkius ir pasiekti norimų tikslų.
Ūkiai yra priskiriami prie smulkaus verslo, o smulkių verslo objektų finansavimas yra tradicinis klasikinis. Kredito unija veikia panašiai kaip bankas, tad standartiniai procesai yra taikomi ir ūkininkams. Kreipdamiesi į kredito uniją, ūkininkai turi pristatyti, kokiam tikslui bus reikalingos lėšos, bei patys gerai suvokti finansinę savo ūkio situaciją. Vilniaus kredito unijos konsultantai padeda suprasti ir įsivertinti, kokia yra finansinė ūkio situacija, ir kartu su ūkininkais priima pastariesiems palankiausią sprendimą.
Finansavimo sąlygos priklauso nuo to, kam reikalingi pinigai (ar tai bus skirta investicijoms, ar apyvartinėms lėšoms), ūkininko finansinės būklės, kokiam terminui nori pasiimti kreditą. Ūkininkai taip pat turi žinoti, kiek pinigų jiems reikia, kadangi, pasiskolinę per daug, turės per didelę naštą ir bus sunku tą kreditą aptarnauti, o jei pasiskolins per mažai – nepavyks pasiekti išsikeltų tikslų. Terminas apyvartinėms lėšoms įprastai yra 3 m., o jei daromos investicijos – priklauso nuo pačių investicijų: ar tai traktoriaus pirkimas, ar reikia plėsti valdas ir investuoti į sklypų pirkimą.
Vilniaus kredito unijoje galima ne tik gauti kreditą, bet ir konsultaciją – specialistai padeda įvertinti, kokia yra tuometinė ūkio situacija ir pataria, kas konkrečiu atveju yra naudingiau verslui – pasirašyti sutartį su tiekėju ar kreiptis dėl finansavimo. Net jei ūkiui sekasi labai gerai, Vilniaus kredito unija siūlo atvykti ir padėti indėlį – tokiu būdu ūkininkai gali jaustis saugiau, nes turi rezervą juodai dienai.
Kaip laidos vedėjai Justei sekėsi vairuoti „CASE IH“ vikšrinį traktorių ir išsamesnę informaciją apie suteikiamus kreditus sužinosite „Delfi TV“ portale, laidoje „Misija ūkis“.