Uždarosios akcinės bendrovės „Hegvita“ organizuojama lauko diena – šventė visiems ūkininkams. Jau ne pirmą kartą organizuojamas renginys pritraukia iki 300 dalyvių, norinčių atvykti ir susipažinti su naujausia žemės ūkio technika. Įmonės direktorius Veslav Tankeliun stengiasi pristatyti šalies ūkininkams bendrovės atstovaujamų įmonių, tokių kaip „Agro-Masz“, „TMC Cancela“, „CynkoMet“, „Metaltech“ ir kitų partnerių produktus bei galimybę juos įsigyti ar išsinuomoti.
Renginių metu įmonė supažindina dalyvius su partnerių ūkio technikos privalumais, našumu ir leidžia klientams gyvai įvertinti įrenginių tinkamumą jų ūkiams. Lauko diena organizuojama keletą kartų per metus, tad tiems, kuriems nepavyko sudalyvauti šį kartą, nereikia nusiminti – pernai tokie renginiai džiugino ūkininkus net 6 kartus. Prieš kelias dienas vykusi lauko diena buvo organizuojama kartu su vienu iš „Hegvita“ partnerių – šienavimo technikos gamintoju „SaMasz“ – tad natūralu, jog renginys koncentravosi į šienavimo darbus.
Lauko diena traukia ūkininkus, kadangi siūlo galimybę gyvai įsitikinti žemės ūkio technologijų efektyvumu. Šį kartą renginio dalyviai stebėjo dirbant 9,5 m pločio šienapjovę, kuri nušienavo didelę pievą per nepaprastai trumpą laiką, o juostinį grėblį V. Tankeliun pristatė kaip vieną populiariausių rinkoje – šis įrenginys ypač traukia ūkininkus, norinčius gyvuliams suteikti kuo švaresnį pašarą. „Didelis darbinis plotas užtikrina maksimalų efektyvumą ir taip taupo laiką“, – kalbėjo UAB „Hegvita“ direktorius.
Renginio metu pristatytos ne tik tradicinės, bet ir naujausios technologijos, kurias ūkininkai ima vis dažniau naudoti. Viena iš jų – „DJI“ agrodronas, skirtas purškimui ir barstymui. Dronuose įdiegti sensoriai palengvina ir jų pačių valdymą – kliūčių vengimo sistema neleidžia atsitrenkti į stulpus ar įsipinti į laidus, kadangi skrisdamas agrodronas juos paprasčiausiai aplenkia. „Inovatyviausi ir moderniausi ūkiai pradeda naudoti dronus, o kitiems kartais dar pritrūksta drąsos prisijaukinti šią technologiją“, – kalbėjo atstovas.
Pristatę partnerius ir jų siūlomus produktus, organizatoriai kvietė gyvai įvertinti laukuose dirbančią techniką. Tačiau čia pramogos nesibaigė – šį kartą buvo organizuojamos ir padangos vartymo varžybos, kurių metu renginio dalyviai galėjo pasipuikuoti savo fizine jėga. Laidos vedėjos kalbinti dalyviai išsakė, kad džiaugiasi tokiu renginiu, kadangi turi puikią progą pabendrauti su kitais ūkininkais, pasikrauti gerų emocijų bei įsitikinti norimos įsigyti technikos efektyvumu. „Aš asmeniškai nebeperku technikos, prieš tai jos neišbandęs“, – kalbėjo vienas iš renginio dalyvių.
Iš lauko dienos nusikelsime į Arno Kvedaro ūkį, kurio laukuose pats darbų įkarštis. Nors pavasaris neskubėjo ateiti ir šiek tiek paerzino ūkininkus, pagaliau pasirodęs jis labai greitai sušilo ir pakvietė kibti į darbus. Kadangi ūkyje auga daug kultūrų, vienu metu tenka ir sėti, ir sodinti – intensyvios veiklos šiame auginimo procese šiemet tikrai netrūksta.
Išbandyti jėgas sodinant kopūstus teko ir laidos vedėjai Justei Zinkevičiūtei. Sėdusi į daigų sodinamąją, moteris išklausė trumpo instruktažo ir kibo į darbą. Neilgai trukus laidos vedėja įsitikino, kad tokio pobūdžio darbas reikalauja įgūdžių ir nepaprasto rankų miklumo.
Vieną didžiausių ūkių šalyje valdantis vyras papasakojo apie auginamus kopūstus, kurie spėjo tapti verslo skiriamuoju ženklu. Kaip ir bet kuriai kitai kultūrai, kopūstams reikalinga atitinkama priežiūra bei oro sąlygos. Arnas atkreipė dėmesį, jog vienodų sezonų niekada nebūna, tad kasmet tenka prisitaikyti prie kintančių ir ne visada palankių sąlygų.
Ūkininkas papasakojo apie įvairias kopūstų rūšis bei kokiu metu įprastai yra nuimamas derlius. Ankstyvieji kopūstai dažniausiai yra tinkami tik salotoms, o štai vėlyvuosius galima sandėliuoti per žiemą. Žinoma, kad būtų galima to pasiekti, reikia imtis tam tikrų veiksmų. Vėlyvųjų kopūstų derlių A. Kvedaras stengiasi nuimti kuo arčiau žiemos, kad šie spėtų natūraliai atšalti lauke ir tik tada keliautų į šaldytuvus. Jeigu kopūstai bus sandėliuojami šilti, staigus temperatūrų pasikeitimas gali sugadinti nuimtą derlių.
Darbas ūkyje reikalauja atsidavimo ir didelių laiko investicijų. A. Kvedaras, kaip ir dauguma ūkininkų, sutinka, jog sezono metu yra beveik neįmanoma rasti laisvos valandėlės poilsiui ir pomėgiams. Kadangi verslas yra susijęs su gamta, sunku tiksliai prognozuoti, kada bus galima pradėti tam tikrus darbus. Taip pat gali iškilti ir nenumatytų situacijų, kurios sugriauna net ir kruopščiausiai parengtus planus. Tačiau radęs laiko poilsiui vyras vis tiek renkasi gamtos apsuptį – mėgsta keliauti, žvejoti.
Kai Kvedarų ūkiui yra reikalingas finansavimas, Arnas kreipiasi į „Raseinių kredito uniją“. Vyras unijos paslaugomis naudojasi iki šiol, o abi pusės džiaugiasi šia gražia partneryste. Birutė Žiūraitienė, RKU administracijos vadovė, pažymi, kad didžioji dalis unijos klientų yra ūkininkai. Moteris pastebėjo, jog dėl susidariusios geopolitinės situacijos bei infliacijos ūkiai susiduria su finansiniais iššūkiais, todėl būna sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Mes girdime kiekvieną ūkininką, pamatome jų problemas ir bandome jas išspręsti“, – kalbėjo B. Žiūraitienė. Moteris pabrėžė, jog kiekvieno verslininko situacija yra skirtinga, dėl to unijos konsultantai stengiasi įsigilinti į individualius poreikius bei rasti geriausią sprendimą.
Laidą „Misija ūkis“ žiūrėkite „Delfi TV“ portale.
