Ūkininkas Rimgaudas dar nuo mažens mėgo vandenį ir žvejybą – vyras sako, jog šis pomėgis galėjo atsirasti dėl to, kad pats yra gimęs po žuvų ženklu. Būtent žvejyba ir atvedė laidos pašnekovą ten, kur dabar įsikūręs jo ūkis. Vyras pasakojo, jog čia užklydo žvejodamas, o vieta jam taip patikusi, kad kai išgirdo, jog ūkis privatizuojamas ir parduodamas – ilgai nedvejojęs jį įsigijo.
Tuo metu, dar 1992 metais, čia buvo vykdoma žvejyba mariose, ūkis turėjo tvenkinius, buvo auginamos antys, sėjami pasėliai. Tačiau laisvalaikio praleidimui vieta nebuvo pritaikyta, tad Rimgaudas ėmėsi taisyti padėtį. Apie 7 metus trukę atnaujinimo darbai svečiams dabar leidžia mėgautis gamtos apsuptimi. Pavasarį vyksta pasiruošimas sezonui, tad ir laidos vedėjai teko išbandyti vieną iš rutininių darbų – suolelių dažymą.
Tapęs ūkininku Rimgaudas nepamiršo ir savo hobio – vyras vis dar mėgsta žvejoti. Su šiuo pomėgiu jis supažindino ir laidos vedėją Justę. Tai, kaip bendromis jėgomis jiems sekėsi pagauti žuvį, išvysite laidos įraše.
Rimgaudas ūkyje darbuojasi toli gražu ne vienas – be šaunios darbuotojų komandos vyras turi dar ir savo vaikus. Nors pašnekovo atžalos bandė ieškoti laimės užsienyje, galiausiai sugrįžo į Lietuvą padėti tėčiui jo ūkyje. Vyras džiaugiasi, kad vaikai grįžo į gimtinę bei kad su laiku galės perleisti jiems savo verslą.
Ne paslaptis, kad norint įkurti ir puoselėti ūkį, reikia investuoti daug lėšų. Tokiais atvejais gali pagelbėti kredito unijos. Rimgaudas nuo pat įsikūrimo bendradarbiauja su Šilutės kredito unija, kurios pagalba yra patenkintas ir džiaugiasi nekomplikuota tvarka. „Pradžia visada būna sunkti. Jei turi viziją ir tau trūksta pinigų tai vizijai įgyvendinti, reikia kreiptis į finansines įstaigas, dalyvauti projektuose“, – įžvalgomis dalinosi Rimgaudas.
Kitas laidos svečias – „Litsol“ vadovas Stasys Lukys. Vyras laidoje pasakojo, kas vis daugiau ūkininkų nusprendžia įsirengti saulės elektrines „Kiekvienas verslas skaičiuoja sąnaudas ir stengiasi kiek įmanoma daugiau sutaupyti“, – kalbėjo vyras. Kadangi ne visa ūkių produkcija yra realizuojama iš karto – ją dažnai reikia sandėliuoti, turimus sandėlius atitinkamai šildyti ar vėsinti, vėdinti – taip sunaudojama daug elektros energijos. Saulės elektrinės tokiu atveju padeda sutaupyti.
Tiksliai paskaičiuoti, kiek elektros energijos pagamins ir sutaupys įrengta saulės elektrinė, yra sunku, kadangi tai priklauso ir nuo aplinkos sąlygų. Pagal turimus duomenis, gamyba įprastai svyruoja nuo 90 iki 98 % pagal įrengtą galią. Įprastai saulės elektrinės atsiperka per 3–5 metus.
Ekspertas rekomenduoja pradėti planus nuo realaus elektros kiekio įvertinimo ir tik tada pildyti paraiškas gauti paramai bei „ESO“ dėl sąlygų gavimo. „Tada jau būtų galima planuoti ir projektuoti, kokios saulės elektrinės reikia ir kokią įmanoma įrengti“ – apie pasiruošimo darbus kalbėjo įmonės vadovas. Įrengimo darbai priklauso nuo saulės elektrinės galingumo, tačiau įprastai užtrunka apie 2–6 mėn.
Ūkininkai, norintys įsirengti saulės elektrinę, gali gauti tam skirtą paramą. „Paramai skirta beveik 63 mln. eurų ir ji bus teikiama tol, kol bus lėšų“, – pasakojo „Litsol“ vadovas. Vyras ne tik siūlo profesionalų konsultacijas norintiems pildyti paraiškas dėl paramos, bet ir tokias paslaugas, kaip elektros kiekio poreikio įvertinimas ir paskaičiavimas, paraiškų pildymas. Įmonė taip pat siūlo monitoringo paslaugas – atvykti ir įvertinti, ar elektrinė veikia, ar tinkamai įrengta ir prožiūrėta.
Laidos įrašą žiūrėkite portalo Delfi TV laidoje „Misija ūkis“.