„Gal jau nebus ir žiemos, arba pavasaris taip ir neateis. Mes gyvename Vanaginės sodų gatvėje, šalia miško, kur nuolat ir vedžiojame mūsų šuniuką", – nerimastingai kalbėjo moteris.
Ji sako, kad ten yra Vanaginės geomorfologinis draustinis, pavasarį visos kalvos būna nuklotos žibuoklėmis, bet kad dabar, rudenį pradėtų žydėti pirmą kartą matome.
„Žinoma, dabar Giedrius pamatė vieną, bet aš dar turiu foto irgi šių metų su pirmosiomis žibuoklėmis kovo 17 dienos, vadinasi, šiemet jau antras derlius prasideda", – įspūdžiais dalinosi Jūratė.
Reikia rūpintis daržais
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad toks vėlyvas žibuoklių žydėjimas jo nestebina ir tai nereiškia, kad Lietuvoje greitai įsivyraus Afrikai būdingas klimatas.
„Toks žibuoklių pražydimas nėra vienintelis atvejis. Man pačiam teko rasti žydinčias plūkes, kurios turėtų žydėti kovo gale. Iš kitos pusės, tai nėra masinis reiškinys. Tiesiog ilgas šiltas periodas užsitęsė per ilgai ir jis nebuvo pertrauktas nors trumpalaikiu atšalimu, kuris galėjo sulėtinti augalų vegetaciją. Augalai per vasarą sukaupė energiją ir nesilaiko sezoniškumo, nes sąlygos panašios kaip kovo mėnesį", – aiškina gamtininkas.
S. Paltanavičius sako, kad dėl tokio orų perkryčio žibutės ir kitos miško gėlės neišnyks. Net jei žiedai nušals, šaknų sistema išliks ir pavasarį jos vėl žydės.
Kas kita daržai. Jais reikėtų pasirūpinti.
„Svogūniniai augalai, ypatingai sodinti labai anksti, rugsėjį, gali sudygti ir, jei žiema bus besniegė, nušalti. Juos reikėtų uždengti", – aiškina S. Paltanavičius.
Tačiau ši žibuoklė ne vienintelis rudens siurprizas.
Nors kalendorius mena, jog dabar – lapkritis, gamta krečia išdaigas ir nukelia į bundantį pavasarį. Apsilankymas miške šiomis dienomis gali ir visai susukti galvą, mat plukės čia žydi pulkeliais, žiedais puošiasi ir žliūgės. Ateityje tokių staigmenų galime tikėtis vis daugiau, mat neįprastai šilti rudenys ir žiemos Lietuvoje tampa vis dažnesniu reiškiniu.
Žiedai gali nustebinti ir gruodžio mėnesį
Pastarosiomis dienomis prieš laukinių gyvūnų ir gamtos fotografo Vaido Karpavičiaus objektyvą skleidžiasi žliūgių ir plukių žiedai. Rodos, augalams visai nesvarbu, jog žiema – čia pat. Nors dažną tokiu metu prasiskleidę žiedai gali stebinti, V. Karpavičius pastebi, kad tokios gamtos išdaigos prieš pat žiemą ar net žiemos metu – natūralus reiškinys, jei tik tai leidžia aukštėlesnė nei įprastai temperatūra.
„Daug augalų taip suklysta – sužydi rudenį, kai po pirmų šalnų šiek tiek atšyla ir oras tampa labai panašus į ankstyvo pavasario. Taip ir žibutės, triskiautė žibuoklė, pražysta jau ir gruodžio mėnesį. Taip suklydę per atodrėkius žiemą kartais pražysta ir lazdynai. Baltažiedė plukė taip pat pavasarinis augalas, tačiau pavienių žiedų galima surasti beveik ištisus metus“, – aiškina laukinių gyvūnų ir gamtos fotografas. Nors žliūgės įprastai žydi pavasario antroje pusėje ir vasaros pirmoje pusėje, pasirodo, pasitaiko ir išimčių. Keletą jų lapkričio pradžioje užtiko ir V. Karpavičius, tačiau jų gausa neprilygo neseniai aptiktam plukių pulkui. „Sekmadienį vaikščiojome po Buktos mišką. Su žmona radome net kelias dešimtis žydinčių plukių“, – džiaugiasi V. Karpavičius.