Anot jo, net ir šiemet nukritus supirkimo kainoms bei tebesitęsiant vadinamajai pieno krizei, ūkių modernizavimo projektai nestoja, investicijos neatsitraukia.
„Kadangi buvo labai daug įdėta paramos į pienininkystės ūkį ir tų modernizavimo projektų dabar tikrai gausu, buvo nerimas, ar prasidėjus krizei šitie projektai neužsibaigs, ar neatsitrauks investicijos. Šito dalyko nematome ir tas tikrai džiugina“, – antradienį susitikime su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime teigė K. Navickas.
„Tie ūkiai, kurie modernėja, jų yra tikrai nemažai. Kur mes einame – link modernesnio pieno sektoriaus“, – pabrėžė K. Navickas.
Laikantis žemoms žaliavinio pieno supirkimo kainoms ir ūkininkai pažymi, jog vis daugiau šalies pieno gamintojų nebeišgali vykdyti veiklos. Parlamentarų susitikime su ministru dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pabrėžė, kad nuo metų pradžios karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 7,5 tūkst.
„Dabar pasitraukė 80 fermų, 3 proc. pieno gamyba krenta, 3 tūkst. ūkininkų nueina. (...) Ūkiai kaimuose traukiasi. Pas mus Prienuose pasitraukė ūkiai po 170, 100 ir 97 karves“, – teigė J. Vilionis.
Savo ruožtu K. Navickas pastebėjo, kad karvių Lietuvoje „mažėjo visais laikais“, o labiausiai traukiasi itin smulkūs ūkiai, kuriuos valdo vyresni nei 60 metų asmenys.
„Pasižiūrėjome pagal ūkių struktūras, koks segmentas stipriausiai mažėja. Mažėja tie, kurie laiko iki 10 karvių ir kurių (ūkininkų – ELTA) amžius yra virš 60 metų. 63 proc. kurie atsitraukė yra vyresni nei 60 metų.
„Buvau susitikęs su ūkininkais, kurie turi didesnius ūkius, kalbėjomės, klausiau apie modernizavimą – kodėl (nemodernizuoja ūkio – ELTA). Vėlgi, amžius ir nėra kam to ūkio perduoti. Kiti nenori įsipareigoti, nes bijo sankcijų ar pan.“, – kalbėjo K. Navickas.
„Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius akcentavo, kad Lenkijoje, jo teigimu, 100 kg pieno kaina siekia 43 eurus, o Lietuvoje – 33 eurus, tačiau lenkiška pieno produkcija Lietuvoje yra apie 20–30 proc. pigesnė nei lietuviška.
K. Navicko teigimu, Lenkijoje yra gerokai stipresnė kooperacijos tradicija: „Patys kooperatyvai sprendžia kainas, padeda savo nariams, randa sprendimus, valdo tuos finansinius srautus pelno sąskaita, kitais dalykais. Dėl to jie turi sėkmingesnį dalyką.“
„Visos šalys, kur kooperacija stipri, turi geresnes sąlygas“, – sakė ministras.
Vis tik kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė ir Lietuvos pienininkų asociacijos „Karvutė“ atstovė Jūratė Dovydėnienė pabrėžė, kad iš 454 šalyje registruotų kooperatyvų pieno sektoriuje specializuojasi 27, o iš jų – tik 9 yra pripažinti. Naujų kooperatyvų neatsiranda dešimtmečiais, sako ji.
„Kooperatyvai pieno sektoriuje yra visiškai nepopuliarūs. (...) Tie pripažinti 9 kooperatyvai dešimtmečiais yra tie patys. Neatsirado nei vieno, kuris taptų nauju pripažintu kooperatyvu pieno sektoriuje“, – teigė J. Dovydėnienė.
Jos teigimu, kooperatyvų pieno supirkimo kaina – mažesnė, be to, teigia ūkininkų atstovė, jiems beveik 50 proc. augo išlaidos, kyla bankroto rizika.
„Kooperatyvams išaugo išlaidos 47 proc., tam kad aptarnautų pieną. Dėl konkurencijos kooperatyvai buvo priversti sumokėti ūkininkams didesnę kainą nei gali 7 proc. Vien transportavimas, neįvertinus nieko, jau kainuoja 2,5 cento. Vadinasi, kooperatyvai turi mokėti daugiau nei gauna. Ką darysime, nes kooperatyvai jau pradeda bankroto bangas“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.
Tuo metu K. Navickas pažymėjo, kad atsižvelgiant į šią specifiką kooperatyvų nariams taikomos palankesnės paramos pieno gamintojams išmokėjimo sąlygos (išmokos bus skiriamos visiems, kurie vidutiniškai gauna iki 45 ct/kg).
Taip pat ministras akcentavo, kad Seimui jau pateiktoje Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcijoje siūlomi kooperatyvams palankūs sprendimai.
„Rinkos mechanizmas mūsų tikrai nedžiugina, dėl to yra pateiktas vadinamas Pieno įstatymas ir jame numatyta ta dalis, kad už tą patį kiekį ir kokybinius parametrus turi būti mokama ta pati kaina, jei ji pristatoma iki pieno perdirbėjų“, – aiškino K. Navickas, pridūręs, kad kartu įstatyme numatyti priedų už pieną išmokėjimų pokyčiai.
„Kad priedų dalis nesudarytų labai neproporcingo procento“, – sakė K. Navickas.
Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas kritikavo Žemės ūkio ministeriją, esą pagal jos parengtą ES paramos pieno ūkiams schemą, išmokų negaus aukštesne savikaina geresnį pieną gaminantys ūkininkai.
„Šitie žmonės, kurie gamina labai geros sudėties, nekalbant, kad tai yra labai geros higieninės sudėties, viršijančios standartą, pieną, yra eliminuojami iš šitos paramos“, – teigė E. Pranauskas.
K. Navickas atsakė, jog parama sukonstruota taip, kad paramą gautų sunkumus patiriantys ūkininkai, schemai esą pritaria smulkių ir vidutinių ūkių asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjunga.
„Principas tas pats – kam sunkiausia, tam turime padėti“, – teigė ministras.
Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą schemą, rugsėjį 10,6 mln. eurų ES paramos bus paskirstyta visiems pieno gamintojams, kurie antrąjį metų ketvirtį kilogramą pieno vidutiniškai pardavė už 40 centų ar mažiau. Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvams ši riba siekia 45 ct/kg. Vienam ūkiui išmokama iki 20 tūkst. eurų dydžio išmoka.