Dvi iš eilės lietingos vasaros skandino ūkių laukus ir atnešė daugybę nuostolių. Jų būtų buvę gerokai mažiau, jei laukai būtų numelioruoti. Tačiau pastaraisiais metais ir taip menkos lėšos melioracijai dar labiau mažėjo. Specialistai sako, kad jei tokia padėtis liks ir toliau, vėliau sausinimo įrenginių sutvarkymas bus dar brangesnis, sumažės dirbamos žemės plotai, o melioracijos įmonės, jau dabar gyvenančios iš kitų darbų, ilgainiui atsisakys specifinės įrangos.
Laukai skęsta
Radviliškio rajone bulves auginanti Zina Staškūnienė pasakojo, kad jos laukus lietingesnėmis vasaromis dažnai apsemdavo ir dalis derliaus supūdavo. „Kartais telkšodavo tokios balos, kad neįvažiuodavo kombainai ir bulvės likdavo laukuose, – kalbėjo ūkininkė. – Viename iš savo laukų patys sutvarkėme melioracijos įrenginius ir jame net po pastarųjų lietingų vasarų nepatiriame nuostolių.“ Tačiau kitame lauke susidėvėję melioracijos įrenginiai eina per kaimynų žemę ir juos remontuoti reikėtų bendrai. O su jais kol kas bulvių augintojai nesusitarė, todėl ten po pastarųjų lietingų vasarų neišvengė nuostolių.
Dėl susidėvėjusios melioracijos įrenginių daugelio ūkininkų laukai pavirsta tvenkiniais ir derlius pražūva. Šiemet daugiau ar mažiau nukentėjo dauguma daržovių augintojų, lietus nuniokojo ir dalį javų, rapsų derliaus.
Pasvalio rajone apie 100 ha javais ir rapsais apsėjantis Aurimas Garlauskas dėl drėgmės kasmet prarasdavo apie 20 proc. derliaus. Pernai su kitais dviem ūkininkais jis įkūrė asociaciją ir gavo ES paramą remontuoti melioracijos įrenginius. Į ūkininkų laukus investuota apie 1 mln. Lt ES paramos ir 10 proc. jų pačių lėšų. „Anksčiau apie 20 ha derliaus tekdavo palikti balose, o dabar sąlygos ūkininkauti geros, todėl pastangos gauti ES paramą ir asmeninės investicijos tikrai atsipirks“, – tvirtino žemdirbys.
Lėšų nepakanka
Melioracijos priežiūrai ir remontui iki 2008 m. buvo skiriama 82 mln. Lt per metus. Per pastaruosius trejus metus ši suma yra sumenkusi iki 28 mln. Lt. O specialistų teigimu, tam reikėtų mažiausiai 100 mln. Lt.
Situaciją šiek tiek gelbėjo ES parama, į kurią galėjo pretenduoti asociacijas įkūrę ūkininkai. Iš pradžių tam buvo skirta 131 mln. Lt, paskui pavyko paramos sumą padidinti dar 75 mln. Lt. Tačiau ir dabar pagal turimą paraiškų kiekį papildomai reikėtų 86 mln. Lt. Jų tikimasi surinkti iš kitų nepanaudotų paramos priemonių.
Žemės ūkio ministerijos Melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla sakė, kad šalyje remontuoti reikia apie 17 tūkst. km drenažo, o melioracijos laukia 220 tūkst. ha žemės. „Rūpesčių kelia ne tik susidėvėjusių, apleistų įrenginių renovacija, bet ir atnaujintųjų priežiūra, – pasakojo V.Byla. – Dabar tik gavę paramą melioracijai ūkininkai įpareigoti 5 metus užtikrinti gerą drenažo būklę. Kitų priversti tai daryti nėra teisinių galimybių, nes įrenginiai priklauso valstybei, o žemės plotai, per kuriuos jie nuvesti, dažniausiai nedeklaruojami kaip žemdirbio nuosavybė.“
Pasak vedėjo, vilčių gali teikti kuriamos paramos programos pakrančių ir šlaitų priežiūrai. „Siūlome, kad ūkininkai, tvarkantys pašlaites, tarp jų ir melioracijos tranšėjas, gautų 400–500 Lt už ha išmokas, – kalbėjo V.Byla. – Tikimės, kad melioracijos tvarkymui bus numatyta paramos lėšų ir po 2014 m.“
Specialistai traukiasi
Lietuvoje veikia 60 melioracijos darbus galinčių atlikti įmonių. Tačiau dauguma jų jau seniai gyvena iš kitokios veiklos. Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Kazio Sivickio, jų veikloje melioracija vidutiniškai sudaro gal tik 8 proc. „Šios bendrovės dalyvauja įgyvendinant statybos, aplinkos apsaugos įrenginių, vandentvarkos projektus“, – aiškino K.Sivickis.
Jo teigimu, ES teikta parama pagelbėjo tik trečdaliui visų remontuotinų melioracijos sistemų. Asociacijos duomenimis, aktyviausiai ES parama pasinaudojo Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajonų ūkininkai.
„Valstybės kasmet skiriami 28 mln. Lt tėra ašaros. Jų tikrai nepakanka ne tik remontuoti, bet ir 50 tūkst. km ilgio drenažo sistemai prižiūrėti – šienauti, iškirsti krūmus“, – tvirtino pirmininkas.
K.Sivickis perspėjo, kad metams bėgant melioracijos įrenginių tinklas vis labiau dėvisi ir jį atnaujinti ateityje kainuos dar brangiau. „Melioracijos įmonės jau seniai neperka daugiakaušių kasimo mašinų, kurios reikalingos tiesti drenažą, nes jos kainuoja milijoną litų, o pagal dabartinę darbų apimtį ši technika vidutiniškai panaudojama gal tik savaitę per metus“, – pasakojo jis.
Kol kas įmonės išlaiko senąją technika, bet metams bėgant gali nelikti ir jos. „Tada melioracijos atnaujinimas kainuos dar daugiau, nes nebus technikos ir teks kviesti užsieniečius“, – mano K.Sivickis.
Tiksinti bomba
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
Gerai matau, kokia tragiška situacija susidarė pajūryje po šios vasaros. Ir aš ten turiu ūkį, kurio dalį pasiglemžė vanduo. Ten kitais metais jau nieko nebus. Suprantu, kad melioracijos atnaujinimas labai brangus, bet dėl liūčių kasmet patiriama vis daugiau nuostolių, mažėja ūkininkauti tinkamos žemės plotai. Tai tiksinti bomba žemės ūkyje, ir būtina ieškoti išeities.
Melioracija būtina
Audrius Petkevičus, Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas
Lietuva yra tokioje klimato juostoje, kurioje lietaus prilyja daugiau nei išgaruoja, todėl našiam ūkininkavimui melioracija būtina. Sausinimo įrenginių reikia 80 proc. šalies dirbamos žemės. Melioruotame sklype sulaukiama vidutiniškai 20 proc. didesnio derliaus. Be abejo, tokie žemės ūkio paskirties sklypai turi ir didesnę vertę rinkoje.