Jei neišgalite žiemai apsirūpinti svogūnais, bulvėmis, morkomis, kopūstais ar obuoliais, po pirmųjų šalnų galite drąsiai prašytis pas ūkininkus ar sodininkus. Kai derliaus nuėmimas eina į pabaigą, dažnas ūkininkas neprieštarauja, kad ten, kur jau pravažiavo žemės ūkio technika, žmonės susirinktų likusį derlių. Kai kurie siūlo eiti tiesiai į sandėlius – antrarūšių daržovių, kurios neturi prekinės išvaizdos ir yra netinkamos parduoti, galima krautis į valias. Kaip ir obuolių, kurie sušąla vos prasidėjus šalnoms.
Šiaulių rajono ūkininkas, daržovių augintojas Linas Šateika kasmet sulaukia nemažai paramos prašytojų, žmones jie leidžia ne į laukus, o į sandėlius.
„Kai jau išrūšiuojame daržoves ir atrenkame tas, kurių negalime parduoti, leidžiame rinktis žmonėms. Kas išsineša maišą, kas daugiau, mes niekad neskaičiuojame“, – pasakojo ūkininkas ir prasitarė, kad dažniausiai žiemos atsargoms renkamos morkos ir svogūnai, neretai ir pats ūkininkas daržoves kaip labdarą siūlo įvairioms organizacijoms.
Nemokamos gėrybės – ant prekystalio?
Nors ūkininkai sunkiai suduriantiems galą su galu dosniai dalija paramą, tačiau pastaruoju metu vis dažniau skundžiamasi, kad įleidus žmones į laukus ar sandėlius – daug vargo juos prižiūrėti: vieni daržoves kasa ten, kur dar nepravažiavo žemės ūkio mašinos, kiti, žiūrėk, sandėliuose į maišus kraunasi pardavimui atrinktas daržoves.
„Kadangi mūsų ūkis yra Kėdainių miesto pakraštyje, norinčiųjų nemokamai prisirinkti daržovių susirenka tikrai daug – vieni ateina pėsčiomis iš aplinkinių vietovių, kiti dviračiais atvažiuoja. Vienintelis prašymas – rinkti daržoves ten, kur jau pravažiavo žemės ūkio mašinos, ir netrukdyti darbininkams“, – kalbėjo Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Kvedaras.
Jis sako, kad žmonės savo reikmėms prisirenka morkų, svogūnų, kopūstų, kitiems įvairios daržovės reikalingoms, pavyzdžiui, triušiams šerti.
„Tegul ima, tikrai negaila, mums tai tikrai nepridaro bėdų. Tačiau yra tokių žmonių, kurie neprasidėjus derliaus nuėmimo laikui savavališkai ateina naktį ir vagia, o paskui neša daržoves į turgavietę ir taip uždarbiauja. Va jie tai tikrai pridaro žalos“, – piktinosi V. Kvedaras.
Pavogė obelų sodinukus
Nors dažnas sodininkas, turintis obelų, neretai suka galvą, ką daryti su užderėjusiais vaisiais, UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė sako, kad jie kasmet sulaukia nemažai norinčiųjų susirinkti obuolius, kurie lieka nuėmus pagrindinį derlių.
„Dar kol kas mes renkame obuolius, derlius dar nenuimtas. Kiek obuolių liks ir ar bus ką susirinkti, priklausys ir nuo to, kas liks po šalnų“, – nesiėmė prognozuoti E. Žilinskienė.
Tiesa, pasak jos, kartais noras paremti sunkiau besiverčiančius žmones atsisuka prieš pačius obuolių augintojus.
„Sodas yra atsodinamas, kad turėtume gerą derlių. Tačiau šįmet kažkas iškasė 300 naujai pasodintų obelų sodinukų. Dabar atidžiai žiūrime, ką įleidžiame į sodą ir kur ką leidžiame rinkti“, – karčia patirtimi dalijosi UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė.
Paramos prašo ir emigrantai
Užsienyje žemės ūkio sektoriuje dirbantys tautiečiai taip pat nevengia prašytis pas ūkininkus į laukus. Tiesa, vietiniai gyventojai dažniausiai nepuola naudotis galimybe surinkinėti likusį derlių, greičiausia dėl to niekas tokių dalykų ir neakcentuoja.
Pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko dr. Arūno Teišerskio, nuosavybės klausimas Airijoje (kaip ir Didžiojoje Britanijoje) yra labai šventas dalykas, todėl viskas palikta to žemės savininko valiai.
„Tikrai pažįstu žmonių, kurie važiuoja pas ūkininką klausdami, ar gali ką nors susirinkti. Ūkininkas pats vienasmeniškai sprendžia, ar leis tą daryti savo laukuose, ar ne. Dažniausiai leidžia, ypač jei besikreipiančius žmones pažįsta“, – kalbėjo A. Teišerskis.
Vokietijoje nedideliuose miesteliuose įsikūrę tautiečiai taip pat pasakojo apie čia galiojančią „nerašytą“ taisyklę: po pirmųjų šalnų, kai jau paprastai derlius būna nuimtas, soduose ir laukuose galima susirinkti viską, ką randi ant žemės, ir už tai niekas nebaudžia.