Mažojoje Lietuvoje, Šilutės rajone, gyvenantis Alfonsas Demereckas – vienintelis Lietuvoje sertifikuotas stogdengystės puoselėtojas. Jo įkurta įmonė veikti pradėjo prieš devynerius metus.
Tikslas – kaimo turizmo sodyba
Nendrėmis dengti stogą A.Demereckas išmoko iš senųjų Rusnės gyventojų, kurie šio amato išmoko iš senelių, nes stogdengystės žinios ir įgūdžiai buvo perduodami iš kartos į kartą. Ir jo tėvas bei senelis mokėjo nendrėmis dengti stogus. „Labai gerai, kad Žemės ūkio ministerija senąją stogdengystę, naudojant nendres, pripažino senuoju lietuvių liaudies amatu.
Žingsnis po žingsnio, sunkiai, bet nuosekliai einu užsibrėžto tikslo link – įkurti savo namuose Rusnės saloje kaimo turizmo sodybą su senųjų amatų kiemu“, – pasakojo vyras. Jau dabar pas jį užsuka turistai pasižiūrėti, kaip atrodo nendrėmis dengti šulinio, pavėsinės ir dviejų namų stogai. Pavėsinėje gerdami kavą karštą vasaros dieną įsitikina, kokia gaiva ir vėsa po nendriniu jos stogu. Ne veltui ir kregždės čia susilipdė lizdą.
Grįžo kruvinomis rankomis
Amatininkas pasiūlė pakeliauti po Rusnės salą ir pažiūrėti, kaip atrodo Nemuno deltoje augančios nendrės. „Štai čia – nenupjautos, o čia – žiemą nupjautos nendrės. Skirtumas akivaizdus. Nendres būtina kasmet pjauti, jei norima turėti tinkamos stogams dengti medžiagos. Tik viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Pjaunamos nendrės tik tada, kai jų augimvietės pasidengia ledu. Jo storis turi būti toks, kad išlaikytų ne tik žmones, bet ir techniką. Neseniai, norėdami palengvinti darbą, nusipirkome specialiai nendrėms pjauti pritaikytą agregatą“, – pasakojo A.Demereckas.
Vyras apgailestavo, kad deklaruodamas 150 ha nendrių šiais metais jis negaus dalies priklausančių išmokų, nes nespėjo laiku nupjauti nendrynų. „Kaip tai padaryti, jei ištirpo ledas ir nei technika, nei žmonės nebegalėjo patekti į laukus?“ – retoriškai klausė jis.
Taigi, tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nendrių auginimas – paprasčiausias užsiėmimas, nes nereikia nei sėti, nei ravėti, nei tręšti. Tinkamo stogams dengti ilgio nendrių užauga ne kasmet. O jei ir užauga, tenka melsti dangaus, kad spustelėtų šaltis. „Kartą atvažiavo pas mane kompanija, kuriai reikėjo nendrių stogams dengti. Sakė, patys prisipjaus jų ir taip sutaupys. Sakau, eikite ir pjaukite. Žinojau, kad po kelių valandų jie grįš. Taip ir atsitiko. Visi grįžo kruvinomis rankomis. Ne taip jau paprasta tas nendres pjauti. Reikia žinių ir įgūdžių“, – tikino pašnekovas.
Nendrės – ypatingi augalai
Sandėliavimo patalpų, skirtų nendrėms laikyti, A.Demerecko kieme nepamatysi. Vyriškis tikino, kad nendrės metų metus gali būti po atviru dangumi. Svarbu, kad jų šiaudeliai gautų oro.
Pasak jo, nendrės – ypatingi, beveik nepūvantys augalai. Įdomu ir tai, kad nendriniai stogai nedega taip greitai, kaip daugumai atrodo, nes nendrės turi natūralų, gamtos duotą impregnantą. Tai žinodamas Alfonsas drąsiai prie stogo krašto gali prikišti degantį žiebtuvėlį. Nendrių stiebeliai suspausti ir jų lengvai neuždegsi.
Tiesa, draudimo kompanijoms tai – menkas argumentas, nes reta norėtų drausti nendrėmis dengtus namus. Stogdengys pastebėjo ir kitą įdomų faktą. „Kartą išeinu į kiemą pasisemti vandens. Vėjas, kaip įprasta šiuose kraštuose, iš kojų verčia. Pasilenkiu ištraukti kibiro ir jaučiu, kad nė mažiausias jo gūsis neužpučia po nendriniu šulinio stogeliu. Nesu fizikas ir negaliu to paaiškinti, bet, matyt, taip yra dėl tam tikrų aerodinaminių veiksnių“, – stebėjosi vyriškis.
Statydavo taip, kad galėtų išardyti
Puikiausias įrodymas, kad nendrių stogai atlaiko stipriausius vėjus, yra Uostadvario apžvalgos bokštelis. Anot amatininko, per pastaruosius 10 metų jis atlaikė du uraganus, pakėlusius ne vieną šiuolaikinėmis medžiagomis Rusnėje dengtą stogą. Įrodyta, kad nendrės geriau už daugelį kitų namų statyboje naudojamų medžiagų sulaiko šilumą ir garsą. Ūkininkas pakvietė į nendrėmis dengtą namą, į kurį ketina įsikelti gyventi jau šiais metais.
Netoliese gyvenantis jo brolis Kęstutis jau gyvena tokiame name. Tautos istorija ir paveldu besidomintis vyras tvirtino, kad mūsų protėviai buvo atsirinkę tinkamiausias, ilgaamžiškiausias medžiagas būstui statyti. Šiuolaikinės statybinės medžiagos, anot jo, niekada neprilygs medžiui ir nendrių, šiaudų ar skiedrų stogams. „Tašo namai buvo statomi ne šiaip sau. Manau, klysta teigiantys, kad Kuršių nerijoje yra užpustytų kaimų. Aš manau, kad jie specialiai buvo statomi taip, kad prireikus būtų galima lengvai juos išardyti ir perkelti į kitą, saugesnę vietą“, – tikino K.Demereckas.
Reikia tik paskaičiuoti
Alfonsas ir Kęstutis Demereckai – tautinio paveldo puoselėtojai. Jų dėka nendrėmis Rusnėje, Šilutėje, kitur uždengta ne viena dešimtis stogų. Daugyvenės kultūros ir istorijos muziejaus Panevėžio rajone pastatų stogai taip pat – jų įmonės darbas.
Broliai viliasi, kad vis daugiau žmonių, statydamiesi namus, rinksis nendrių stogus. „Reikia tik paskaičiuoti ir paaiškės, kad nendrių stogas nė kiek ne brangiau atsieina nei dengtas skarda, šiferiu ar kitomis medžiagomis, nes jam nereikia jokių izoliacinių ar apšiltinimo medžiagų“, – tikino A.Demereckas, už vieną kvadratinį metrą nendrinio stogo prašantis 120 Lt.
„Nendrių stogų danga sudaryta iš tvarkingai sudėtų 60 cm skersmens nendrių ryšuliukų. Jie klojami ant grebėstų ir suspaudžiami taip, kad įgytų atitinkamą formą. Po to nendrių ryšuliukai tvirtinami prie grebėstų nerūdijančio plieno viela. Pirmi nendrių sluoksniai yra stogo pradžia, o tinkamas jų išdėstymas bei tvirtinimas lemia stogo kietumą“, – aiškino stogdengys.
Nendrinis stogas gali tarnauti 60 metų, o jei rūpestingai prižiūrimas, ir ilgiau. Jo storis gali būti 30–35 cm. Nendrinio stogo nuolydis negali būti mažesnis nei 35 laipsniai. Didinant stogo nuolydžio kampą, ilgėja ir jo amžius. Geriausi yra stogai, kurių nuolydis – 45 laipsniai. Nendrių patvarumą lemia tai, kad jų stiebeliai turi vaško komponentų ir didėjantį silicio kiekį apatinėje dalyje, kuris nokstant pastorina ir sustiprina sieneles. Todėl nendrės pakankamai atsparios oro sąlygoms ir ugniai. Dėl akyto vidaus nendrių stogo danga turi triukšmą slopinančių savybių.
Dėl nendrėse esačių pertvarų, kuriose yra oro, nendriniai stogai puikiai sulaiko šilumą ir nepraleidžia į pastato vidų šalčio. Lietaus vanduo lengvai nuteka nuožulniu kampu. Įmerkus nendrių galus į vandenį, drėgmė prasiskverbia į pluoštą tik 3–5 cm. Lietaus lašai 30 cm storio nendrių stogo dangoje prasiskverbia tik iki 5 cm. Nendrės dedamos taip, kad vanduo galėtų nutekėti tik per jų galiukus.
Nendrių stogui nereikia ypatingos priežiūros. Šviesi jo spalva po tam tikro laiko papilkėja ir tokia išlieka daugelį metų. Tik nuo nuolat pavėsyje esančio nendrių stogo reikia šalinti samanas, lapus ir šakas. Vabzdžiai nendrinių stogų nemėgsta, o katėms tai – puiki vieta pasigaląsti nagus.