Kaip ir prieš šimtą ar daugiau metų, taip ir dabar Nemuno deltoje užšalus vandens telkiniams, tebeinama ant ledo pjauti nendrių. Senieji pelkininkai jas vadindavo triušiais. Tik anuomet kirsti buvo leidžiama vieną dieną, ir tik tiems, kurių namų stogas – nendrinis.
„Kiekvienas savo ruožą pradėdavo spalio 31-oios naktį prie liktarnų ir ryte pabaigdavo. Tam, kuris nespėdavo nupjauti, kaimynas padėdavo, bet tame plote nendrių vis tiek nelikdavo“, – pasakoja ūkininkas Alfonsas Demereckas, kuris bene vienintelis iki šių dienų verčiasi senuoju pamario krašto amatu.
Ūkininko žinioje – daugiau kaip 100 hektarų, kuriuose darbuojasi kiekvieną žiemą. Tiesa, metai nelygūs metams: ši žiema, pasak ūkininko, ypatinga – pripjauta apie 10 tūkst. ryšulėlių nendrių. Tiek esą nėra buvę nė vienais metais. O praėjusi žiema atnešė nuostolių: prasidėjus potvyniui, ledai augalus nukapojo.
Šiais laikais iš nendrių yra rišamos tvoros, dengiami stogai. Anot A. Demerecko, vienam stogui vidutiniškai reikia apie 2–2,5 tūkst. ryšulėlių, o jo kaina siekia apie 25 tūkst. litų.
Per metus meistrai nendrėmis apkloja 4–5 namus. „Jie populiarūs, tačiau mes paprasčiausiai nespėjame, nes viską reikia patiems pasiruošti, o tai atima labai daug laiko“, – darbo ypatumus dėsto ūkininkas.
Jis sako, kad iš šio amato galima ne tik gyventi, bet ir prasigyventi. Tačiau tokius verslininkus Rusnėje galima suskaičiuoti ant pirštų. A. Demereckas šio amato išmokė tris vyrus, žada ir daugiau – kad tik atsirastų norinčių.
Šią žiemą į nendrių laukus Nemuno deltos regioniniame parke organizuotos pirmosios ekskursijos. Jos sulaukė didelio populiarumo, žmonės atvyksta iš tolimiausių šalies kampelių. Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistė Aurelija Jakštaitė teigia, kad taip yra todėl, jog tai – naujiena.
„Žmonės nežino nendrių pjovimo, susipažįsta su proceso tradicijomis, gali patys pabandyti, išmėginti įrankius“, – ekskursijos pramogas apibūdina A. Jakštaitė.
30 litų už ekskursiją žmonėms neatrodo brangu, juolab, kad dar ir vaišinama nendrininkų koše.