„Žemaitis“ sulaukė anoniminio skambučio žmogaus, kuris papasakojo, kad liko šokiruotas išvydęs vaizdą pro mašinos langą. Važiuodamas per Žemaičių Kalvarijos miestelį pamatė pulkelį mažų jautukų, sustirusių ir sužvarbusių nuo šalčio, paliktų likimo valiai sniego paklote uždengtoje pievoje.
Jautukų neberado
„Kaip jūs reaguotumėte išvydę tokį vaizdelį: lauke sniegas, spaudžia minusas, o po pievą braidžioja trys sustirę ir net iš tolimesnio atstumo matosi – drebantys jautukai“, – pasakojo žmogus.
Netrukus išsiaiškinome, kad dėl šalančių gyvulių buvo kreiptasi ir į Žemaičių Kalvarijos seniūnę Dovilę Brasaitę. Pasak seniūnės, sulaukta net keletos skambučių su pranešimais, kad vienos vietos gyventojos galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis.
D. Brasaitė neliko abejinga – nedelsiant nuvyko į nurodytą vietą, bet jautukų neberado.
„Netoli tos vietos yra ir tos moters namai, tad nieko nelaukusi nuvykau pasikalbėti su pačia šeimininke, bet vos tik įžengusi į privačią teritoriją buvau išprašyta. Klausė manęs, ko aš čia taip rūpinuosi, mat gyvuliai yra suvaryti į tam tikrą patalpą. O kai paklausiau, kada jautukai grįžo atgal po stogu, atsakė, kad tai ne mano reikalas ir kad neturiu teisės kištis į jos ūkio reikalus“, – nemalonų vizitą prisiminė seniūnė.
D. Brasaitė atskleidė ir tai, kad skundų dėl šios moters netinkamai laikomų gyvulių esą buvo ir ankščiau. Bet tiksliai įvertinti, ar sąlygos geros, ar ne, ji negalinti – nesanti tos srities specialistė, tačiau visad vykdavo pasikalbėti su ūkininke. Deja – į jokias pastabas ši esą nereaguodavo.
Miestelio pakraštyje gyvenanti moteris ūkininkauja viena pati, vairuoja traktorių ir pagalbos iš šono neprašo.
„Visada reaguojam į bet kokias gyventojų pastabas, vykstame į vietą, kalbamės, ieškome kompromisų, jeigu nepavyksta susitarti taikiai – pranešame kitoms institucijoms, bet tikrai atsižvelgiame į abi puse. Su šia moterimi jau ne vieną kartą sprendėme įvairius konfliktus“, – pasakojo D. Brasaitė.
O šiuo atveju seniūnė sakė neturinti jokio pagrindo ūkininkės skųsti atitinkamoms institucijoms, kadangi nuvykusi į vietą jautukų nepamatė.
Kada reikia susirūpinti
„Žemaitis“ bandė susisiekti ir su pačia ūkininke, deja, nesėkmingai. Norėdami sužinoti, kokios sąlygos yra laikomos netinkamomis gyvūnams ir ką daryti pastebėjus pažeidimų, kreipėmės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento direktorių Laimoną Bagdoną.
Pasak jo, kiekvieną atvejį būtina įvertinti individualiai.
„Visų pirma reikėtų pamatyti konkrečią situaciją savo akimis. Vienas dalykas yra, kai galvijai visus metus gyvena šiltai tvarte, o užėjus šalčiams staiga atsiduria lauke, bet kitas – jeigu jie yra užaugę lauke ir nuolatos taip gyvena. Be abejo, pašarai ir geriamas vanduo turi būti pilnaverčiai ir lengvai pasiekiami, taip pat turi būti užtikrinta pastogė nuo lietaus ir sniego, užuovėja pasislėpti nuo vėjo ar kitų nepalankių sąlygų. Reikia nepamiršti, kad yra ir tokių mėsinių galvijų, kurių veislės nejautrios aplinkos sąlygoms“, – kalbėjo L. Bagdonas.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento direktoriaus, nepaisant gyvulio veislės, šeimininkas vienareikšmiškai privalo užtikrinti, kad pašarai nesulytų, neapsnigtų, kad nuolatos būtų neužšalusio geriamojo vandens.
O nustačius pažeidimų, už juos gresia įspėjimas arba piniginė bauda. Jei nustatomas žiaurus elgesys su gyvūnais, bauda gali siekti iki dviejų tūkstančių eurų, gyvūnai konfiskuojami ir atimama teisė dvejus metus laikyti bet kokį gyvūną ar augintinį. Kitais atvejais, jeigu gyvybei pavojus negresia – apsiribojama įspėjimu ar minimalia pinigine bauda nuo penkiolikos eurų.
Jeigu yra pagrindas arba jeigu šeimininkas ankščiau jau yra susidūręs su tokio pobūdžio problemomis, į pranešimus apie netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reaguoja nedelsiant – važiuoja į vietą tikrinti. Nustačius pažeidimų, gyventojui duodami atitinkami nurodymai pašalinti trūkumus ir užtikrinti gyvūnams tinkamas gyvenimo sąlygas.